Į Lietuvą su oficialiu vizitu atvykusi Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola teigia, kad ES privalo atrasti susitarimą dėl tolesnės finansinės paramos Ukrainai.
Spaudos konferencijoje po susitikimo Vyriausybėje su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte ir Užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu, Europos Parlamento (EP) Pirmininkė teigė, kad Europa nedvejos dėl savo paramos Ukrainai – finansinės, politinės ar karinės.
„Ukraina kovoja ne tik dėl savo teritorijos, bet kaip ES šalis kandidatė ir už mūsų europines vertybes bei saugumą. Europa turi ir toliau demonstruoti vienybę ir solidarumą gindama Ukrainą. (…) Vasario 1 d. ES aukščiausio lygio susitikime privalome atrasti susitarimą dėl tolesnės finansinės paramos. Ukrainai jos labai reikia.“, – kalbėjo R. Metsola.
Jos teigimu, gruodį pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės ES buvo istorinis momentas, o dabar būtina išlaikyti šį pagreitį.
„Priminsiu, kad Putinas manė, jog gali paimti Kijevą per penkias dienas. Dabar esame čia po dvejų metų, priimta 12 sankcijų paketų, o ES neišprovokuotos agresijos akivaizdoje parodė išskirtinę vienybę ir stiprybę. (…) Jeigu paliksime Ukrainą vieną, visi būsime atsakingi už tai, kas įvyks mūsų žemyne“, – teigė R. Metsola.
Ji pažymėjo, kad galima kalbėti tik apie orią ir teisingą taiką su atsakomybe. Dėl to sutaria visos ES valstybės, JAV, Jungtinė Karalystė ir G7 valstybės.
„Jokių kitų variantų nėra, mes neturime pasirinkimo“, – pabrėžė R. Metsola.
EP Pirmininkė taip pat priminė Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks 2024 m. birželio 9 d., svarbą, ragino piliečius balsuoti bei neleisti kitiems nuspręsti dėl Europos krypties ateinančius penkerius metus.
Penktadienį R. Metsola dar susitiks su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, taip pat dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universitete rengiamoje diskusijoje su Lietuvos jaunimu, lankysis Sausio 13-osios atminimo laužų uždegimo ceremonijoje. Šeštadienį numatytas R. Metsolos susitikimas su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, ji taip pat dalyvaus Seime vyksiančiame Laisvės gynėjų dienos minėjime, kur jai bus įteikta šiemet Europos Parlamentui skirta Laisvės premija.
Europos Parlamentui premija skiriama už demokratijos, žmogaus teisių stiprinimą, tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą bei už indėlį remiant Lietuvos laisvės siekį ir integraciją į ES. Europos Parlamente 1983 m. buvo priimta rezoliucija, kurioje pasmerkta Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupacija. Šiais metais bus minimas šios rezoliucijos 40-metis.