Matydamas diskusijas dėl Panevėžio miesto autobusų stoties vietos, siūlau dar kartą nuodugniai apsvarstyti, ar tikrai yra racionalus pagrindas Panevėžio miesto autobusų stotį statyti kaip atskirą naują pastatą. Siūlau esamą stoties pastatą Savanorių a. 5 rekonstruoti ir esant būtinumui numatyti jame papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, kartu viename pastate galėtų būti ir Panevėžio miesto turizmo ir informacijos centras ir t.t.
Stebint šią situaciją keletą metų ir dalyvaujant architektūriniuose svarstymuose, tenka daryti išvadą, jog ji kilo iš to, kad buvo priimami vienašališki sprendimai, neatskleidžiant tikros situacijos, sprendimas priimtas iš vieno pasiūlymo. Kadangi tai yra miesto centras, susipina aibė klausimų, įvairūs interesai, kartu reikia ieškoti sprendimų, koks turėtų būti miesto centro veidas, todėl vienintelis tinkamas argumentuotas kelias norint miesto centrinėje dalyje daryti urbanistinius pokyčius būtų buvęs urbanistinis konkursas ar kūrybinės dirbtuvės, kas derintų visuomenės poreikius ( viešajį interesą), verslo interesus ir atsakytų į urbanistinius tūrių – erdvių formavimo klausimus, renkantis iš keleto pasiūlymų vieną geriausiajį. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Neužtenka vien surengti studentų baigiamųjų urbanistinių darbų parodą ar užsakyti miesto urbanistinius klausimus liečiantį mokslinį darbą.
Kai paskelbiamas investuotojo atrankos su architektūriniu pasiūlymu konkursas, tampa akivaizdu, kad pirmenybė bus atiduota verslo interesams, o apie darnius miesto centrinės dalies urbanistinius sprendinius bus sunku kalbėti.
Todėl šiuo atveju pertvarkant miesto centrinės dalies urbanistinę struktūrą t.y. autobusų stotį statant atskirai, nėra aišku, ar tai vienintelis geras kelias, ar priešingai, tai komplikuotų tolimesnę darnią urbanistinę raidą. Privalu žiūrėti, kaip bus įtakojamos visos gretimos teritorijos, kaip bus organizuojamas transportas, kokie bus funkciniai, kompoziciniai ryšiai.
2016 09 03 Panevėžio miesto AUET (architektūrinės urbanistinės ekspertų tarybos) posėdyje buvo pristatyta architekto Rolando Paleko studijos parengta Panevėžio miesto autobusų stoties ir prieigų sutvarkymo vizija. Jame buvo pritarta tik pačiam procesui , kad pagaliau bus atnaujintas miesto centras, o pateiktiems sprendiniams, kurie matėsi parengtoje vizijoje, buvo išreikšta nemažai pastabų dėl komplikuoto ir nesaugaus įvažiavimo į daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, istorinės Savanorių aikštės padalijimo, abejotinos urbanistinės struktūros, kita. Pakoreguoti sprendiniai nebuvo pakartotinai teikti svarstyti Panevėžio miesto AUET ir liko neaišku, ar sprendimas autobusų stotį statyti kaip naują atskirą pastatą yra tikrai tinkamas?
Prašau atkreipti dėmesį į šiuos argumentus:
1. Panevėžio miesto centras su Savanorių a. urbanistiniu požiūriu yra itin komplikuota teritorija sprendžiant urbanistinius, architektūrinius, transporto judėjimo ir kt. klausimus. Todėl norint pertvarkyti urbanistinę struktūrą, šiuo atveju norint pastatyti atskirai autobusų stotį Savanorių a. kitoje vietoje ir neužkertant kelio Panevėžio miesto centrinės dalies kokybiškų urbanistinių-architektūrinių sprendinių įgyvendinimui ateityje, reikėtų rinktis iš geriausio pasiūlyto Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinio scenarijaus. Geriausia tai būtų įgyvendinti remiantis Architektūros įstatymu 13 straipsniu. Architektūrinių konkursų organizavimas 1 p. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas), skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursai rengiami vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų, kuriuose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio.
2. Nėra aišku ar buvo anksčiau rengiamas atskiras Panevėžio miesto centrinės dalies ir gretimų teritorijų sutvarkymo urbanistinis – erdvinis projektas (koncepcija). Architektūrinis ir urbanistinis projektavimas yra skirtingi dalykai. (Žiūr arch.V.Klimavičiaus, arch.R.Paleko Panevėžio autobusų stoties architektūrinės vizijos. Prof. Algis Vyšniūnas 2016 m. „Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros alternatyvų tyrimas“ p.60-61)
3. Reikia pažymėti, kad arch. Rolando Paleko studijos parengtai autobusų stoties ir prieigų sutvarkymo vizija nėra laikytina priešprojektiniais pasiūlymais, todėl negalima laikyti, kad visuomenė pritarė naujos stoties kitoje vietoje projektui, kaip to reikalauja teisės aktai, pirmiausia STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyrius. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus.
4. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dabartinės žaliosios zonos ( taip vadinamo “alyvų parkelio”) sukeitimas su autobusų stovėjimo aikštele ženkliai pabrangins investicijas.
5. 2016 m. UAB Geotaškas parengti autobusu stoties priešprojektiniai pasiūlymai tebuvo investicinio projekto dalis gauti finansavimui. Projektas nebuvo pristatytas Panevėžio AUET, (Panevėžio architektūrinei urbanistikos tarybai), jo tolimesnis tobulinimas sustabdytas ir klausimas ar apskritai reikia keisti Savanorių aikštės atžvilgiu Panevėžio autobusų stoties vietą, nebuvo keliamas ir svarstomas. Rekonstruojant Autobusų stoties pastatą dabartinėje vietoje taip pat galima siekti architektūrinės kokybės, originalių sprendimų ir rekonstrukciją vykdyti keliais etapais.
6. Siūlau atkreipti dėmesį į kitų miestų gerąją patirtį, kai autobusų stotis naudojama ne tik įprastai keleivių pervežimo funkcijai, bet išnaudojama galimybė vykdyti ir kitokią veiklą po vienu stogu, nestatant kelių statinių atskirai ir taip taupant energetinius bei finansinius išteklius.
Sektinas pavyzdys būtų, kad ir Kauno autobusų stoties rekonstrukcija, kuomet statinys naudojamas keletai paskirčių. Tokiu atveju statinys yra pilnai išnaudojamas, traukos objektu tampa dėl keletos priežasčių ir nuolat lankomas miesto gyventojų. Pavyzdžiui Kauno autobusų stotyje pagrindinėje salėje keleiviams belaukiant autobuso sudaryta galimybė žiūrėti kiną. https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/kauno-autobusu-stotyje-nemokami-kino-seansai-su-nemokamais-uzkandziais-4-859650
7. Mano išdėstytas siūlymas nėra NAUJAS. Urbanistas prof. Algis Vyšniūnas 2016 m. parengtame darbe „Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros alternatyvų tyrimas“ p.61 architekto R.Paleko Panevežio autobusų stoties konversijos viziją pakomentavo taip. Cituoju: „Problema – reikia patikslinti ar tikrai autobusų stoties pastatas turi stovėti vienišas aikštės erdvėje. O gal jį galima integruoti į projektuojamą objektą (taip padaryta Šiauliuose).“
8. Rengiant investicijas svarbu nepalikti nuošalyje neatsakytų Panevėžio miesto urbanistinių klausimų, nes jie taip pat formuoja tvarkingo miesto įvaizdį. Kai miesto centrinės dalies kvartalų užstatymo perimetrai padriki, neaiški struktūra, jie miesto įvaizdžiui daro didelę žalą. Panašiai kalba ir prof. Algis Vyšniūnas . „Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros alternatyvų tyrime“.
9. Reikia atkreipti dėmesį, kad pastatant autobusų stotį atskirai dabartiniame alyvų parkelyje, kvartalas dabartinės autobusų stoties vietoje ir toliau gali likti su nebaigtu formuoti perimetru, jei rekonstruotas pastatas užstatymo plotu, tūriu būtų per mažas, kad būtų pajėgus formuoti kvartalo perimetrą, besiribojantį su Savanorių a., tada kalbėti apie teisingą urbanistiką Panevėžio mieste būtų sunku.
10. Kvartalo perimetrinio užstatymo ir užstatymo linijos klausimai buvo diskutuojami Panevėžio architektūros-urbanistikos tarybos posėdyje, svarstant teritorijos tarp J. Basanavičiaus g., Ukmergės g., Laisvės a., Savanorių a., Panevėžyje detalujį plana 2018 03 20 d. ir buvo rastas bendras sutarimas, kad teisės aktai leidžia dabartinio autobusų pastato rekonstravimo metu atkurti šiuo metu esančią netaisyklingą nebaigto formuoti kvartalo užstatymo liniją. STR 1.01.08:2002 „STATINIO STATYBOS RŪŠYS“ 9p. „Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.„
LAR Panevėžio regioninės architektūros tarybos narys
Donatas Malinauskas