Per praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos sumažėjo 9 proc., o mūsų šalyje pasigaminome 80 proc. visos suvartotos elektros energijos. Biokuro kainos, įpusėjus šildymo sezonui, krito antrą savaitę iš eilės ir per pastarąją savaitę sumažėjo 7,6 proc., Brent nafta atpigo 2,7 proc., rinkoms reaguojant į JAV prezidento D. Trumpo užsienio politiką ir Kinijos paklausos mažėjimą. Lietuvos degalinėse pirmą kartą šiemet atpigo degalai: dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,8 procento. Gamtinės dujos brango 2,9 proc., išliekant nerimui dėl dujų tiekimo į Europą rizikų ir prognozuojant šaltesnius orus ateinančią savaitę.
Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške sausio 27–31 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo nuo 47,5 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius, šiais metais gamtinių dujų kainos gali svyruoti tarp 40–53 Eur/MWh.
Prieš metus, 2024-ųjų sausio pabaigoje vidutinė savaitės gamtinių dujų kaina TTF siekė 29,9 Eur/MWh, o 2023-ųjų sausio pabaigoje ir vasario pradžioje kainų vidurkis buvo 59,3 Eur/MWh.
Gamtinių dujų kainos dabar kyla, išliekant nerimui dėl gamtinių dujų tiekimo į Europą rizikų. Praėjusią savaitę „Financial Times“ pranešė, kad ES pareigūnai vėl diskutuoja, ar reikėtų atnaujinti rusiškų dujų tiekimą į ES, kaip galimo taikos susitarimo tarp Ukrainos ir rusijos dalį. Vokietija ir Vengrija teigia, kad tai, be kita ko, sumažintų aukštas energijos kainas Europoje. Tačiau net preliminarios tokios idėjos sukėlė artimiausių Ukrainos sąjungininkių ES pasipriešinimą. O šie svarstymai sutrikdė kai kuriuos JAV SGD eksportuotojus, siekiančius pasirašyti ilgalaikius tiekimo sandorius su Europos bendrovėmis. Europos Komisija pažadėjo remti dujų tranzitą per Ukrainą bei galimas alternatyvas iš Azerbaidžano ir yra pasirengusi į procesus įtraukti Vengriją ir Slovakiją, tačiau apie rusiškų dujų tiekimo atnaujinimą neužsimenama.
Šiuo metu dujų kiekis Europos saugyklose siekia apie 53,1 proc. (praėjusią savaitę buvo 56,1 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 69,6 procento. Dabartinis saugyklų užpildymas yra artimas daugiamečio užpildymo vidurkiui. Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 55,9 proc., prieš savaitę buvo 57,3 proc., prieš metus – 56,7 procento.
Sausio 27–31 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 474,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 461,3 GWh). Į Latviją išsiųsta 132,4 GWh (ankstesnę savaitę – 84,7 GWh), į Lenkiją išsiųsta 48,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 17,9 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,22 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,13 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. sausio 27–31 d., palyginti su sausio 20–24 d., sumažėjo 17,7 proc., suvartota 286,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 347,7 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 77 USD/bbl ir tai 2,7 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 79,1 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 80,6 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu naftos kainų vidurkis buvo 83,9 Eur/MWh. Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad šiais metais jų kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę ir svyruos 70–76 USD/bbl lygyje.
Naftos kainos mažėjo antrą savaitę iš eilės, rinkoms reaguojant į naujojo JAV prezidento D. Trumpo vykdomą politiką ir planus didinti naftos eksportą, taip pat mažėjant paklausai Kinijoje.
Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse praėjusią savaitę sumažėjo pirmą kartą po akcizų padidinimo nuo šių metų pradžios, mažėjant Brent naftos kainai ir, palyginti su ankstesne savaite, stiprėjus euro kursui JAV dolerio atžvilgiu, taip pat dėl degalų didmeninių kainų mažėjimo Lietuvoje nuo sausio vidurio.
Per savaitę benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,2–0,8 proc., Estijoje ir Lenkijoje padidėjo atitinkamai 2,2 proc. ir 0,6 procento. Dyzelino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 0,2–1,7 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 1,3 proc. ir 1,4 procento. Lietuvoje skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų padidėjo ir sudaro 0,13 Eur/l.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Lenkijoje degalų vidutinės kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,6 proc., o dyzelino – 1,2 proc. mažesnė.
2024–2025 m. šildymo sezonui įpusėjus, biokuro kainos, pagal ilgametes tendencijas, pradėjo mažėti ir krenta jau dvi savaites: praėjusią savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 7,6 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 22,61 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 22,09 Eur/MWh, o 2023 m. – 33,23 Eur/MWh.
Biokuro kaina biržoje šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. – siekė 25,64 Eur/MWh. Kitas dvi savaites iš eilės biokuro kaina krito. Šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai gruodžio ir sausio mėnesiais negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo sukaupti aikštelėse.
Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Lietuvoje elektros kainos sumažėjo 9 proc. – nuo 111,2 Eur/MWh iki 101,2 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo apie 64,40 Eur/MWh, o 2023 m. penktąją savaitę – apie 112,23 Eur/MWh.
Latvijoje ir Estijoje elektros kainos per savaitę mažėjo 9 proc. – nuo 111,2 Eur/MWh iki 101,3 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje – 4 proc., nuo 88,1 Eur/MWh iki 84,5 Eur/MWh, Lenkijoje – 0,3 proc., nuo 123,8 Eur/MWh iki 123,5 Eur/MWh, Vokietijoje – 13 proc., nuo 135,0 Eur/MWh iki 117,1 Eur/MWh, Suomijoje – 37 proc., nuo 63,3 Eur/MWh iki 39,6 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 80 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos bei Lenkijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 25,0 proc. ir siekė 195,4 GWh.
Daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 96,6 GWh, araba 86,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 51,9 GWh, bet 24 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 127,8 GWh.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino 7,2 GWh – tai 82,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagaminta 3,9 GWh ir per 7 kartus daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 1 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 19,2 GWh – tai 17,5 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagaminta 16,3 GWh, ir 1,8 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 18,9 GWh.
Šiluminės elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 59,3 GWh – tai 16 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 70,7 GWh, bet 3,5 karto daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 16,8 GWh energijos.
2025 m. sausio 27 d. – vasario 2 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 8,0 proc. – iki 244,4 GWh.