Ruošiantis kitam šildymo sezonui, sudaromų ilgalaikių biokuro tiekimo sandorių kaina liepą formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 15–20 proc. pigiau nei prieš metus, o trumpalaikių sandorių kaina – 16,63 Eur/MWh, arba 25 proc. mažesnė nei pernai liepą. Šilumos tiekimo įmonės pradeda didinti šilumos energijos kainas, kaip ir ankstesniems šildymo sezonams pasibaigus ir besiruošdamos naujam sezonui.
Liepos mėnesį 17 šilumos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Lyginant su birželio mėnesiu, kainos labiausiai sumažėjo Vilkaviškyje – 19 proc., arba 1,58 ct/kWh.
19 šilumos tiekimo įmonių liepą padidino šilumos energijos kainas. Labiausia kaina padidėjo Plungėje – 23 proc., arba 1,75 ct/kWh, palyginti su birželio mėnesiu.
Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos tiekėjai. Šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos. Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.
2024 m. liepos mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje – 6,13 ct/kWh be PVM. Palyginus su birželio mėnesiu, vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina padidėjo 0,11 ct/kWh, arba 1,83 procento. O palyginti su pernai liepa, kainų vidurkis šiemet mažesnis 3,4 proc. – pernai tuo metu vidutinė kaina siekė 6,34 ct/kWh.
Vertinant 11 metų laikotarpį, mažiausia liepos mėnesio vidutinė šilumos energijos kaina buvo 2020-aisiais – 3,48 ct/kWh, arba 43 proc. mažesnė nei šiemet liepą, o didžiausia kaina per šį laikotarpį buvo 2022-aisiais – 8,08 ct/kWh, arba 32 proc. didesnė nei šiuo metu.
Lyginant visus šalies regionus, mažiausia šilumos energijos kaina Utenoje – 5,09 ct/kWh, Šiauliuose – 5,39 ct/kWh, Klaipėdoje – 5,57 ct/kWh, Mažeikiuose – 5,6 ct/kWh ir Vilniuje – 5,65 ct/kWh.
Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina mažiausia, ji apie 11 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.
Tose penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina yra didžiausia, ji apie 76 proc. didesnė nei šalies vidurkis.
Brangiausia šilumos energija liepą yra Biržuose – 11,33 ct/kWh, Joniškyje – 10,04 ct/kWh, Kauno rajone – 10,96 ct/kWh, Ignalinoje – 10,5 ct/kWh ir Lazdijuose – 10,25 ct/kWh.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet liepos mėnesį sudaro 5,66 ct/kWh – ji 3,3 proc. didesnė nei birželį, kai siekė 5,48 ct/kWh, bet 11 proc. mažesnė nei prieš dvylika mėnesių, kai pernai liepą buvo 6,34 ct/kWh. Visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina mažesnė už šalies vidutinę šilumos energijos kainą.
Liepos mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje šilumos kaina didėjo, Klaipėdoje ir Šiauliuose išliko nepakitusi, lyginant su birželio mėnesiu.
Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose – 5,39 ct/kWh. Lyginant su birželio mėnesiu, kaina nepakito. Pernai liepą ji buvo 5,51 ct/kWh, arba 2,18 proc. didesnė.
Didžiausia šilumos kaina liepos mėnesį Kaune – 5,81 ct/kWh. Lyginant su birželio mėnesiu, kaina padidėjo 5,25 proc. (buvo 5,52 ct/kWh). Pernai liepos mėn. buvo 4,74 ct/kWh.
Vilniuje liepos mėnesio šilumos kaina – 5,65 ct/kWh. Lyginant su birželio mėnesiu, kaina padidėjo 7 proc. (buvo 5,28 ct/kWh). Pernai liepą ji buvo 6,12 ct/kWh.
Lyginant Baltijos šalis, liepos mėnesį Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina: Latvijos vidurkis siekia 8,5 ct/kWh, Estijos – 8,6 ct/kWh.
Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias, Estijoje didžiausias – 8,1 ct/kWh.
Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 39 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,8 ct/kWh, arba 54 proc. didesnė nei Vilniuje.
Lietuvos energetikos agentūra nuo šių metų kiekvieną mėnesį analizuoja ir skelbia šilumos energijos ir biokuro kainų pokyčių apžvalgą.
