2024, kovo 29, Penktadienis

Užimtumo tarnyba: Lietuvoje dirba tik 6 tūkst. aukštos kvalifikacijos užsieniečių

Šalies darbo rinkoje –  apie 90,2 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Dauguma jų – 80 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Daugiausiai – vairuotojais, suvirintojais, betonuotojais, tinkuotojais, metalinių konstrukcijų montuotojais, statybininkais, virėjais, mūrininkais, elektrikais, mėsininkais bei žuvų darinėtojais ir pan. Tai rodo darbdavių pranešimai apie šalyje įdarbintus užsieniečius.

Tarp atvykusių dirbti daugiausiai – ukrainiečių (40,3 tūkst.) ir baltarusių (32,3 tūkst.). Gerokai mažiau – rusų (3,9 tūkst.), kirgizų (2,6 tūkst.), uzbekų (1,8 tūkst.), taip pat piliečių iš Azerbaidžano (1,3 tūkst.), Kazachstano (1,2 tūkst.), Tadžikistano (1,2 tūkst.), Sakartvelo (1,1 tūkst.), Moldovos (1 tūkst.). Indijos piliečių dirba apie 0,7 tūkst., Turkijos – 0,5 tūkst., Nigerijos – 0,2 tūkst. ir kt.

„Daugiau nei pusė dirbančių trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje įdarbinti transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse. Kas šeštas dirba statybos, kas devintas – apdirbamojoje pramonėje. Neretai tai – trūkstamų profesijų kvalifikuoti darbininkai ir mašinų bei įrenginių operatoriai. Aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius nesiekia 6 tūkst.,“ – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Pasak G.Darulio, tik kas šešioliktas šalyje pagal darbo sutartis dirbantis ne ES pilietis įdarbintas aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose. Daugiausia tokių užsieniečių įdarbina IT sektorius – 2,3 tūkst.

Trečdalis aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirbančių trečiųjų šalių piliečių  – baltarusiai (2,1 tūkst.). Taip pat 1,5 tūkst. ukrainiečių, 0,6 tūkst. rusų, 0,2 tūkst. indų, kiek daugiau nei šimtas turkų, JAV piliečių.

Daugiausiai aukštos kvalifikacijos pareigose įdarbintų baltarusių dirba programinės įrangos kūrėjais, ukrainiečių – reklamos ir rinkodaros specialistais (dažniausiai pardavimų ar logistikos vadybininkais).

Nekvalifikuotą darbą Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių taip pat yra santykinai nedaug – 4,5 tūkst. arba kas dvidešimtas šalyje dirbantis ne ES pilietis.

Daugiausia jų dirba biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, virtuvės pagalbininkais, prekių krovėjais į lentynas, pagalbiniais darbininkais.

Šiuo metu nekvalifikuotą darbą šalyje dirbančių užsieniečių didelę dalį (41,2 proc.) sudaro moterys iš Ukrainos.

- Reklama -

Naujausi straipsniai