Spalio 15-oios dienos vakaras Smėlynės bibliotekoje pasipuošė šypsenomis ir nuoširdumu.
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – Smėlynės bibliotekoje – pristatyta
fotografės, VGTU docentės, žinomo fotografo Romualdo Požerskio dukros Monikos
Požerskytės–Kalvelės nuotraukų paroda, fotoalbumas ir režisierės Editos Kabaraitės dokumentinis
filmas. Visus juos vienija ta pati idėja ir pavadinimas – „100 metų kartu“. Susirinkusieji sudalyvavo
net trijuose renginiuose vienu metu!
Idėja įamžinti Lietuvoje gyvenančius šimtamečius gimė netikėtai, o jos įgyvendinimas sutapo su
Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečiu. Bendraamžių sugretinimas tapo puikiu valstybės
istorijos ir žmogaus gyvenimo įprasminimu. Kaip nurodė fotografė, 2018 metais Lietuvoje gyveno
apie 500 šimtamečių senolių. Įgyvendinant šį projektą, autoriai bendravo su keturiomis dešimtimis
ilgaamžių, jie visi buvo filmuojami ir fotografuojami. Kai kurie jau buvo perkopę šimtmetį, o
vyriausiam projekto herojui Antanui tuo metu buvo net 107-eri! Į nuotraukų albumą sudėtos 36-ios
šimtamečių fotografijos.
Renginio pradžioje Smėlynės bibliotekos vedėja Lolita Pranienė papasakojo apie parodos kelią iki
bibliotekos. Pasirodo, dar prieš kelis metus, vaikštant po Vilniaus knygų mugę, jos akis ir širdis
užkliuvo už eksponuojamų nuotraukų: iš jų žvelgiantys senoliai žavėjo savo šviesumu, šypsenomis,
išmintimi. Tą pačią minutę gimė noras iš arčiau susipažinti su idėjos autoriais. Apie tai, kad ši
nuotraukų paroda – nėra paprasta, patvirtino ir fotografė Monika Požerskytė: „Šis projektas buvo
dovana mums. Mes gavome daugiau, nei atidavėme.“ VGTU docentė prisipažino, kad nustebo
sužinojusi tyrimo, ieškojusio ilgaamžiškumo veiksnių, rezultatus. Pasirodo, kad ilgiausiai gyvena
socialiai aktyvūs, bendraujantys, draugų turintys, pozityvūs žmonės. Būtent tokie ir buvo nuotraukų
ir filmo herojai: nuoširdūs, iškalbingi, besišypsantys. Monika Požerskytė pastebėjo, kad dauguma
ilgaamžių senolių – mokytojai.
Lankant šimtamečius, fotografę nustebino jų noras bendrauti, pasakoti istorijas. Renginio dalyvius
viešnia kvietė atsigręžti į vyresnius artimuosius, rasti laiko juos išklausyti. Už sugaištą laiką bus
atlyginta su kaupu. Bus pasidalinta didžiausiu turtu – prisiminimais.
Monika Požerskytė papasakojo apie nuotraukų kūrimą. Ji pasidžiaugė savo profesija: ne kartą
įsitikino, kad fotoaparatas gali atidaryti beveik visas duris. Aplankyti šimtamečiai mielai įsileido į
savo namus, gausiai vaišino, drąsiai bendravo, pasakojo savo gyvenimo istorijas. Renginyje
fotografė dalinosi niekur nepatekusiomis akimirkomis. Nuotraukose susirinkusieji matė kai kurių
senolių dvilypę realybę: vienoje – vaišėmis nukrautus stalus, kitoje – pataluose gulintį žmogų.
Tačiau, pasak Monikos Požerskytės, prieš fotosesiją, ilgaamžiai atgydavo, pasitempdavo, imdavo
kalbėti, šypsotis. VGTU docentė patikino, kad nuotraukose matomas senolių atvirumas yra tikras,
nesuvaidintas. Nuotraukos – neretušuotos. Viskas kas matoma jose – natūralu.
Po fotografijų parodos ir albumo pristatymo, vyko dokumentinio filmo „100 metų kartu“ peržiūra.
Šis filmas 2018 metais festivalyje „Kino pavasaris“ pelnė žiūrovų prizą. Renginio dalyviai įsitikino
kodėl – susirinkę žiūrovai į senolių nuoširdžius pasakojimus reagavo emocionaliai: juokėsi,
stebėjosi, nubraukė ašarą.
Pasibaigus filmui, niekas neskubėjo skirstytis: dalinosi įspūdžiais, aptarė filmo herojus, peržvelgė
fotografijas. Nors Smėlynės bibliotekoje eksponuojama tik nedidelė dalis fotografijų parodos „100
metų kartuׅ“, tačiau tikrai verta ją aplankyti. Paroda veiks iki lapkričio 8 dienos.
Parengė Vaida Žalienė
Bibliotekos nuotraukos