Kaip atrodo pačios mažiausios lietuviškos knygelės ir miniatiūriniai ekslibrisai? Kas jų autoriai? Kovo 9 d. 13 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atrijaus terasoje atidaroma paroda „Miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“, parodos eksponatai – iš šiauliečio kolekcininko Jono Nekrašiaus kolekcijos.
Renginio metu kolekcininkas J. Nekrašius pasakos apie eksponatus ir ves edukaciją – demonstruos miniatiūrinius ekslibrisus, knygutes, knygų antspaudus ir lipdes, ant popieriaus spaus įvairių atspaudų ir ekslibrisų.
Jis pasakoja, kad lietuviškų miniatiūrinių knygelių leidyboje daugiausiai nusipelnė Lietuvos žurnalistas knygų leidėjas Vilius Užtupas (1927–2008). 1998 m. jis išleido knygelę „Lietuvos spaustuvėms 475“, (11,2 x 10 mm dydžio, 4,8 mm storio, 64 puslapių, sveria 0,31 gramo).
Ji buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.
Palangiškis dailininkas Vytautas Kusas 2011 m. pralenkė V. Užtupo pasiektą mažiausios Lietuvoje knygelės rekordą. Jo parengta miniatiūrinė knygutė – 9 milimetrų aukščio ir 8 milimetrų pločio. Knygelėje išspausdintas autobiografinis eilėraštis „Pojūtis“ ir trys iliustracijos.
2018 m. oficialiai užfiksuota, kad Vytauto Kuso knygelė „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Šio menininko sukurtas Lietuvos rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai.
Miniatiūriniai ekslibrisai, labai smulkūs ir nedideli, buvo pradėti kurti pradėjus leisti mažo formato ir miniatiūrines knygeles. Tokių ekslibrisų nėra sukurta daug. Kiekvienas iš jų – didelio meistriškumo ir nepaprasto kruopštumo dailininko kūrinys, liudijantis nuosavybės teises ir savininko kultūrinius bei bibliofilinius interesus.
Parodoje galėsite pamatyti minėtas mažąsias Lietuvos autorių knygeles ir kai kuriuos miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos ženklus.
Paroda veiks iki balandžio 1 d.
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos informacija
