Vietinės elektros Lietuvoje pasigaminame daugiau nei importuojame. Per šių metų vienuolika mėnesių mūsų šalyje pagaminta 61,9 proc. suvartotos elektros energijos. O vien per lapkritį pasigaminome 60,2 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis nacionalinėje gamyboje lapkritį išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 57,1 proc., hidroelektrinės – 9,9 proc., saulės elektrinės – 3,7 proc. suvartotos elektros energijos.
Naujausiais duomenimis, šiemet saulės elektrinių leistina generuoti galia išaugo 76,4 proc., palyginti su 2023 metais. Saulės elektrinės nuo metų pradžios pagamino daugiau elektros energijos nei per 2020–2023 metus kartu sudėjus: nuo šių metų pradžios iki gruodžio saulės elektrinės jau pagamino 1,38 TWh energijos, kai per pastaruosius ketverius metus buvo pagaminta apie 1,17 TWh elektros.
Lyginant nacionalinę gamybą ir suvartojimą, vien saulės elektrinės šiemet jau pagamino daugiau elektros nei pernai per visus metus suvartojo Klaipėdos apskritis (1,30 TWh). Palyginimui, pernai saulės elektrinių gamyba siekė 0,63 TWh – mažiau nei pusę tai pačiai apskričiai per metus vartoti reikalingos elektros.
Vėjo elektrinių generacija lapkritį išliko svarbiausia šalyje trečią mėnesį iš eilės. Vėjo elektrinių leistina generuota galia per šių metų vienuolika mėnesių, palyginti su 2023 m., išaugo 25,2 proc., o pagamintos elektros energijos kiekis artimas pernai per visus metus vėjo elektrinių pagamintam elektros energijos kiekiui: šiemet šios elektrinės jau pagamino 2,85 TWh elektros energijos, pernai per visus metus – 2,52 TWh, 2020–2022 m. pagamindavo apie 1,36–1,54 TWh elektros energijos per metus.
Šiemet vėjo elektrinės jau pagamino kiek daugiau elektros energijos, nei pernai per visus metus suvartojo Kauno (1,99 TWh) ir Marijampolės (0,45 TWh) apskritys kartu sudėjus. Palyginimui, 2021 metais vėjo elektrinių metinė gamyba siekė 1,36 TWh ir būtų tik iš dalies padengusi Kauno miesto (0,98 TWh) bei Marijampolės apskrities vartojimo poreikį.
Valstybės priimti sprendimai ir teikiama finansinė parama toliau skatina spartų elektros gamybos pajėgumų galios augimą šalyje. Per vienuolika mėnesių saulės elektrinių leistinoji generuoti galia išaugo 76,4 proc., o vėjo elektrinių ši galia išaugo 25,2 proc., palyginti su 2023 metais.
Gaminančių vartotojų skaičius nuo metų pradžios padidėjo 32,8 tūkst., panašiai tiek, kiek gyventojų yra Mažeikių mieste. Gaminančių vartotojų įrenginių leistinoji generuoti galia šį lapkritį buvo 1 380,6 MW, arba 56 proc. (495,8 MW) didesnė nei pernai, kai siekė 884,8 MW. Net 77 proc., arba 1 056,2 MW šios galios priklauso gaminantiems vartotojams, o 23 proc., arba 324,4 MW – nutolusiems gaminantiems vartotojams.
AEI plėtra tiesiogiai didina šalies energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą. Plėtojant AEI, investuojama į energetikos sistemos plėtrą ir papildomas tarpvalstybines jungtis, kas dar labiau užtikrina saugumą ir didina visos energetikos sistemos patikimumą. Lietuva nuosekliai artėja prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžto tikslo – vietinės elektros pasigaminti tiek, kiek jos reikia vartojimui. Iki 2030 m. mūsų šalis užsibrėžusi tapti elektrą eksportuojančia šalimi iš importuojančios šalies, taip pat energetikos sektorius turi tapti visiškai neutralus klimatui iki 2050 metų.