Rugsėjo 6 d. Fotografijos galerijoje atidaroma Michelos Petrocchi (Italija) fotografijų paroda „Istorijos apie žemę ir vandenį“. Parodos pristatymas vyks rugsėjo 9 d. 16 val., jame dalyvaus autorė (atvyks kartu su Gradolio miesto delegacija).
Michelos Petrocchi fotografijų tema – nedideli italų agrokultūros ūkiai, kurie vysto aplinkai nekenksmingą žemės ūkio veiklą darnoje su gamta, tausodami aplinką, atgaivindami apleistas augalininkystės šakas, išlaikydami autentišką kraštovaizdį. Prie fotografijų ciklų bus pridėtos trumpos, bet įdomios tų ūkių istorijos, pvz., kaip architektas, dirbęs Romoje, metė šį užsiėmimą ir senelio žemėje įkūrė vaismedžių ūkį. Michela – 22 metų fotografė, gyvena ir kuria Gradolyje, baigė meno mokyklą, dabar studijuoja fotografiją Lorenzo da Viterbo meno akademijoje.
Rugsėjo 7 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijos pagrindinėje parodų erdvėje (I a.) atidaroma Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotografijų paroda „Pažinimo ilgesys arba Kelias be pabaigos“. Paroda skirta Panevėžio miesto gimtadieniui.
„Ko gero, su šiuo miestu susijusios autorės patirtys ir prisiminimai lemia įspūdį, kad žvelgiama tarsi iš vidaus į išorę, jog tikrovė matoma tartum pro fotografės vidinio pasaulio langą, kuris keičia ir nuspalvina neretai pilką ir nuobodžią miesto aplinką. Tokio žvilgsnio vaizdine metafora galėtų būti fotografija, kurioje vaikas pro langą žiūri į monotonišką, iki pat horizonto besitęsiantį daugiabučių namų kvartalą“, – parodos anotacijoje rašo fotografijos teoretikas, kritikas Tomas Pabedinskas.
Rugsėjo 10 d. 15 val. vyks Juozo Lebednyko skulptūrų ir piešinių parodos atidarymas (eksponuojama galerijos II a. ir Keramikos paviljono II a.). Parodoje bus rodomi menininko bronzos liejiniai, sukurti 2022 m., taip pat keramikos darbai ir piešiniai.
„Skulptoriui pavaldi bronza ir akmuo, medis ir žalvaris, keraminė masė. Tačiau jis nėra „prisirišęs“ prie vienos ar kitos medžiagos, o nuolat improvizuoja: kai nusibosta minkyti molį, imasi akmens ar grįžta prie bronzos. Arba priešingai – ieško provokacinių sprendimų, tarsi paneigiančių fizines medžiagos savybes. Ir vis dėlto, idėjai įgyvendinti medžiagas renkasi tikslingai: pavyzdžiui, glotnų bronzos paviršiaus spindesį, kuris atliepė juslinį kūrinio charakterį moterų torsuose, floros ir faunos vaizdiniuose praturtina įvairios negludintos šio metalo faktūros ir atspalviai“, – rašo menotyrininkė dr. Danutė Zovienė.
