Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva ketvirtadienį Strasbūre įsteigta neformali parlamentinė grupė „Europos atminčiai“.
Steigiamajame posėdyje dalyvavo 22 parlamentarai ir jų atstovai iš 11 ES šalių. Iš viso grupė Europos atminčiai vienija 46 parlamentarus iš 6 skirtingų politinių grupių, atstovaujančius 20-čiai ES šalių narių.
Praėjusios kadencijos EP R. Juknevičienė buvo grupės koordinatorė. Dar ankstesnės EP kadencijos metu istorinės atminties klausimais parlamentarus būrė kolegė Sandra Kalnietė kartu su Milan Zver.
„Smagu, kad susidomėjimas grupės veikla auga. Jau per pirmuosius šios kadencijos mėnesius sulaukėme daugiau susidomėjimo ir turime didesnę grupę, nei visos praėjusios kadencijos metu“, – per steigiamąjį susirinkimą sakė EP narė, grupės vadovė R. Juknevičienė.
Pasak jos, šia parlamentine veikla siekiama užpildyti istorinės atminties spragas tarp skirtingų Europos regionų. Sprendžiami istoriniai klausimai, kurie vis dar temdo Europos tautų santykius. Daugiausia dėmesio skiriama opiausiam ir grėsmingiausiam neišspręstam klausimui: Rusijos imperializmo ir sovietinių nusikaltimų pripažinimui bei pasmerkimui.
„Rusija klastojo istoriją ir aktyviai naudojosi ja, kaip ginklu, kad pateisintų savo genocidinę imperinę agresiją prieš kaimynines valstybes. Nepasmerkti nusikaltimai neišvengiamai bus kartojami, – sakė EP narė ir pridūrė. – Turi būti įvykdytas teisingumas už nepripažintus sovietinius nusikaltimus ir būtina paremti Ukrainos pergalę, kad galėtume tinkamai įvertinti naujus Rusijos nusikaltimus, įvykdytus šiandien. Tai labai svarbus žingsnis, kad sustabdytume užburtą Rusijos agresijos ratą“.
Priminsime, kad praėjusioje kadencijoje grupės „Europos atminčiai“ veikla buvo gana produktyvi. Nuo pat kadencijos pradžios, 2019 m. rugpjūtį, priimta svarbi rezoliucija „Dėl istorinės atminties svarbos Europos ateičiai“. Dokumente įtvirtinta nuostata, kad abu režimai: stalinizmas ir nacizmas buvo nusikalstami.
Taip pat buvo parengta neformali rezoliucija „Dėl 1941 m. sovietinių masinių trėmimų 80-ųjų metinių, būtinybės įvertinti Gulagą ir komunistinių režimų nusikaltimus Europoje“. Grupės nariai aktyviai dalyvavo rengiant rezoliuciją „Dėl Holodomoro pripažinimo ukrainiečių tautos genocidu“.
Siekiant pagerbti sovietinių deportacijų aukas, jau kadencijos pradžioje surengtas oficialiu EP renginiu tapęs iš Europos deportuotų žmonių pavardžių skaitymas.
R.Juknevičienės iniciatyva surengta fotomenininko Tado Kazakevičiaus paroda „Pernykštis sniegas“; „Katalikų Bažnyčios Kronikos“ ekspozicinis renginys.
Dešimtis renginių ir parodų istorinės atminties tema surengė ir kiti grupės nariai iš įvairių ES šalių.
EP grupė glaudžiai bendradarbiauja su Europos atminties institucijomis: Europos atminties ir sąžinės platforma (jų metinė konferencija pernai surengta Vilniuje), Europos atminties ir solidarumo tinklu.
Bendradarbiaujant su menininkais ir Briuselio vietos valdžios institucijomis bus siekiama, kad Europos sostinėje atsirastų Memorialas totalitarinių režimų aukoms atminti.
Planuojama, kad ir šios kadencijos parlamente grupės veikla bus ne mažiau aktyvi.
