Kaip vertinate EK pirmininkės Ursula von der Leyen metinę kalbą?
Kalbą vertinu teigiamai, kaip įdomią, o kūrinys buvo atliktas tikrai puikiai. Ji gerai laikėsi ir jos psichologinė būsena buvo įtikinama. Klausantis EK pirmininkės U. von der Leynen man krito į akį savotiškas optimizmas. Nepamirškime, kad tai pirmas jos toks rimtas politinis pasisakymas – kalba nuo pandemijos pradžios. Ir žinant kiek rūpesčių visa ta pandemijos situacija sukėlė ir sekanti ekonominė krizė, saugumo iššūkiai, tai mane patraukė tas optimizmas ir pasitikėjimas. Niekuomet nepasakysi, kad Europos Sąjungoje to yra per daug. Aš girdėjau normalią, atsakingos politikės kalbą apie Europos Sąjungą, kuria ji tiki. Ji nori, kad ES stiprėtų, įvardino kai kurias būtinas sritis – pvz. Sveikatos apsaugos sąjunga. Tai galbūt atsakas tiems, kurie sako, kad Europos Sąjunga silpnėja. Aš nematau kol kas jokių požymių. Įvardinta labai teisingai, kad ES buvo, matyt, labiausiai pasauliui padedanti sąjunga pandemijos metu. Skraidintos siuntos kaukių, medicinos prietaisų ir kitų reikalingų dalykų. Tuo mes galime didžiuotis, nes tai buvo daroma ir visų mūsų vardu.
Tad tas pasitikėjimas ir politikos projekcija ateičiai rodo, kad tas pandeminis sukrėtimas, kuris palietė ES, nesustabdė visų darbų ir įsipareigojimų klimato srityje bei skaitmenoje. Linkiu, kad šie žodžiai kuo greičiau virstų darbais.
Covid-19 krizė, skaitmeninis šuolis, žalioji dienotvarkė – visa tai jau ne kartą girdėta. Kas nauja?
Man galbūt net svarbiau atrodė jos kalbėjimas apie europinių vertybių reikalus. Labai teisingas paminėjimas apie visų lygybę. Iš tikrųjų, kol mes nebūsime tvirti moraliniuose politiniuose apsisprendimuose, nebūtinai mums gerai seksis tvarkant ar naujai keičiant atskiras politikos sritis. Labai teisingi buvo jos štrichai pastebėti dėl situacijos Baltarusijoje. Jeigu visos valstybės narės sugebėtų taip aiškiai kalbėti ir ne tik kalbėtis, bet ir imtis konkrečių veiksmų, nepripažįstant Lukašenkos, pasakant tuos darbus, kuriuos turime padaryti, aš manau, neturėtume tokio didelio neapsisprendimo ir vis dar savaitės besitęsiančio darbo, kuriant bendrą sankcionuotų asmenų sąrašą. Ji pakankamai skyrė dėmesio pagrindiniams užsienio politikos klausimams.
Ką norėjote išgirsti bet neišgirdote Komisijos pirmininkės kalboje ?
Vienoje kalboje visko nepaminėsi, bet akivaizdžiai iš jos kalbos aiškėja, kad susikirtimas tarp ES institucijų – ji paminėjo Tarybą, bandymą mažinti daugiametį biudžetą, bandymą vėl savotiškai nacionalizuoti Europos Sąjungos politikas – mums turėtų rūpėti. Aš tik noriu paklausti mūsų pačių, kurioje pusėje mes stovime? Ką kalba Lietuvos atstovai Vadovų Taryboje ir kokią poziciją mes užimame šiais klausimais?
Europarlamentarą Petrą Auštrevičių kalbino Paninfo.lt redaktorius Rolandas Meiliūnas
