Siekiant skatinti įvairaus amžiaus žmonių grupių bendravimą, mažinti socialinę atskirtį, stiprinti gyventojų fizinę ištvermę bei gerinti psichinę ir emocinę sveikatą paskutinį spalio mėnesio savaitgalį Panevėžio r. bendruomenių sąjunga organizavo pažintinį pėsčiųjų žygį Nevėžio upės pakrantėmis nuo Naujamiesčio karaimų kapinių iki Vadaktėlių kabančio tilto.
Tik patys drąsiausieji, nepabūgę apniūkusios ir darganotos dienos, lydimi Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos istorijos mokytojos metodininkės Dalios Greviškienės, leidosi į kelią natūraliais miško takeliais, vingiuojančiais šalia Nevėžio upės vagos ir jos senvagių.
Žygį pradėję šile, prie senųjų karaimų kapinių, stabtelėję ties Naujamiesčio senkapiu, žygeiviai keliavo link valstybės saugomo botaninio gamtos paveldo objekto – Kalnelio daugiakamienės pušies. Eidami miško takeliais, pasipuošusiais nukritusiais ryškiaspalviais medžių lapais, keliautojai stabtelėjo ir atsipūtė pavėsinėje prie „bedugnės“. Gėrėdamiesi Nevėžio upės senvagėmis išvagotų natūralių pievų kraštovaizdžiu, klausydamiesi miško ošimo ir bendrakeleivių pasakojimų, žygeiviai priėjo Plienupio upeliuką, kurio pakrantėje, dunksojo akmuo – vietinių vadinamas Puntuko akmens pusbroliu. Peršokę čiurlenantį upelį ir įkopę į statų griovos šlaitą, eidami palaukių takeliu žygeiviai pasiekė paskutinio apledėjimo suformuotą, vaizdingą Murmulių atodangą. Stovėdami ant šlaito viršaus keliautojai grožėjosi atsiveriančia panorama ir įspūdingais upės vingiais. Priėję Čiūrų kaimą žygio dalyviai suko link kabančio Vadaktėlių liepto, kuris jungia ne tik skirtingus Nevėžio krantus, bet ir dvi seniūnijas – Krekenavos ir Naujamiesčio. Pasigrožėję ant kalno stovinčia, dvibokšte, medine Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, kurioje kadaise kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas, aplankę knygnešių draugijos Garšviuose įkūrėjo, knygnešio Kazio Ūdros palaidojimo vietą, pailsėję ir pasistiprinę keliautojai suko atgal.
Besišnekučiuodami, dalindamiesi savo patirtimis ir įspūdžiais žygeiviai pasiekė Nevėžio upės krante įsikūrusią Naujamiesčio poilsio ir žaidimų aikštelę, kurioje jų laukė Inos ir Rimanto Visickų išvirta, šviežiu rudeniniu derliumi kvepianti, karšta barščių sriuba ir juoda lietuviška duona.
Žygio dalyviai, būdami gamtos apsuptyje, pailsėjo nuo kasdienės rutinos ir įtampos, susitiko su bendraminčiais, keliaudami aplankė dar nematytas vietas, prisiminė šio krašto istoriją. Tikiuosi, jog pėsčiųjų žygis taps tradiciniu Panevėžio r. bendruomenių sąjungos renginiu, skleidžiančiu sveikos gyvensenos idėjas bendruomenėse.
Panevėžio r. bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė
