7
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. projektuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo 1 181,8 mln. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo taikomi karantino ribojimai, kai jis sudarė 850,7 mln. eurų deficitą.
2022 metų centrinės valdžios pajamos sausį–gegužę buvo 7 490,6 mln. eurų, išlaidos – 7 088,4 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 71,1 mln. eurų.
Mokesčiai sudarė 60,3 proc. sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios pajamų, 31,5 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 57,7 proc., dotacijos – 14,3 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,8 proc.
Centrinės valdžios pajamos gegužę siekė 1 669,7 mln. eurų, išlaidos – 1 576,4 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 18,9 mln. eurų. Gegužės mėnesio centrinės valdžios balansas siekė 74,4 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų geguže, balansas geresnis 263,1 mln. eurų. Gegužę pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (50,8 proc.) ir socialinės įmokos (35,3 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (54,8 proc.).
Papildoma informacija:
Centrinės valdžios duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiaisiais standartais. Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus: Rezervinį (Stabilizavimo), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje ir valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.