Seimas pritarė Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama kriptoturto sektoriuje didinti skaidrumą, stiprinti rizikų valdymą ir išsamiau reglamentuoti paslaugų tiekėjų veiklos sąlygas, sukuriant prielaidas tvariam sektoriaus vystymuisi.
„Šiandien Seime priimti įstatymo patobulinimai sugriežtina kriptoturto segmento reguliavimą, didina jo skaidrumą ir stiprina rizikų, įskaitant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, valdymą. Matydami spartų šios rinkos augimą Lietuvoje nutarėme imtis proaktyvių veiksmų, nacionalinį reguliavimą sustiprinant dar iki būsimų Europos Sąjungos lygmens sprendimų. Tikiu, kad reguliacinį aiškumą didinantys pakeitimai sukurs prielaidas tvariam šio sektoriaus, kaip platesnės mūsų šalies Fintech ekosistemos dalies, vystymuisi. Griežtesnis reguliavimas svarbus ir atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę aplinką bei tai, kad kriptoturto sektorius gali kelti sankcijų apėjimo riziką“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Įstatymo projekte nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimas. Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą iki 125 000 eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais LR gyventojais, atstovauti tik vieną įmonę (įmonių grupę), įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva. Dalis nuostatų yra numatytos atsižvelgiant į būsimą europinį reguliavimą, t.y šiuo metu derybų stadijoje esančių Reglamentų dėl kriptorturto reguliavimo (MiCA) ir kriptoturto lėšų pervedimo, nelaukiant jų įsigaliojimo, o siekiant iš anksto minimalizuoti būsimas rizikas.
Taip pat įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai. Įstatymo pakeitimais taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant aukštą vykdomos veiklos riziką.
Taip pat sugriežtinama klientų identifikavimo atliekant finansines operacijas riba – nuo 1 tūkst. iki 700 eurų. Pabrėžtina, kad ES lygmens reikalavimai, numatantys kliento identifikavimą atliekant transakcijas nuo 0 eurų, visos Bendrijos mastu turėtų įsigalioti 2025 m.
Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų išsamesnis veiklos reguliavimas yra svarbus atsižvelgiant į ženklų pastarojo meto kriptoturto įmonių augimą Lietuvoje, globalias su kriptoturtu susijusio reguliavimo stiprinimo tendencijas bei geopolitinę padėtį regione, kai daugelis Vakarų valstybių pritaikė finansines ir kitokias sankcijas Rusijos Federacijai ir Baltarusijai. Sankcijų metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių (bankinių) paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti su kriptoturtu susijusių teikėjų paslaugomis, siekdami išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms.
Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigalios dar šiemet. Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 5 parlamentarai.
