Panevėžio apygardos prokuratūros prašymu du panevėžiečiai ir jiems priklausančios įmonės nubausti teismo baudžiamuoju įsakymu dėl prekybos naudotais automobiliais pažeidimų. Kaltinamieji savo kaltę pripažino ir jau atlygino valstybei padarytą žalą – sumokėjo 29 tūkst. eurų mokesčių.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad 43 metų panevėžiečiai D. K. ir S. V., veikdami bendrininkų grupėje, versliškai (t. y. stambiu mastu) vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla –prekyba automobiliais ir per dvejus pastaruosius metus gavo 67 tūkst. 964 eurus pajamų.
Be to, D. K., būdamas vieninteliu uždarosios akcinės bendrovės akcininku ir direktoriumi, o S. V. – individualios įmonės savininku, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis valstybinei mokesčių inspekcijai, siekdami sumokėti mažesnius mokesčius į valstybės biudžetą.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro K. Greiciūno, klastojant dokumentus ir įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilių pirkimo bei jų pardavimo piniginę išraišką, minėti verslininkai neužfiksavo daugiau nei 56 tūkst. eurų įplaukų. Tai buvo atliekama dviem būdais – arba pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodant, kad automobilį pirkėjas perka tiesiogiai iš pardavėjo Prancūzijoje, o ne iš minėtų panevėžiečių įmonių, arba pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su minėtomis D. K. ir S. V. įmonėmis įrašomos mažesnės sumos, nei realiai buvo sumokama už automobilius.
„Keista, kad pirkėjai, tokiu būdu darydami „paslaugą“ automobilių pardavėjams, nesuprasdavo smarkiai rizikuojantys. Kilus ginčui su pardavėjais, jiems būtų sudėtinga ar net neįmanoma įrodyti, kad automobilis pirktas už didesnę sumą, nei užfiksuota pirkimo-pardavimo sutartyje“, – stebėjosi žmonių patiklumu prokuroras. Oficialiai sutartyje užfiksuotų ir realių automobilių pardavimo kainų skirtumai kai kuriais atvejais skyrėsi net keliolika tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, vienas pirkėjas už automobilį Audi sumokėjo D. K. 21 tūkst. eurų, bet sutiko, kad pirkimo- pardavimo sutartyje automobilio vertė būtų nurodyta 6 tūkst. eurų.
Kaltinamiesiems savo kaltę pripažinus, prokuratūra kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, prašydama procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. nerengiant baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo.
Teismas prokuroro pareiškimą patenkino ir abu panevėžiečius bei jų valdomas įmones pripažino kaltais. D. K. ir S. V. skirta po 210 MGL ( 7 tūkst. 908 eurų) dydžio baudą, o įmonėms – po 270 MGL dydžio (10 tūkst. 168 eurų) baudą.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė
