Žiemos šalčiai gali padaryti žemdirbiams nemenkų nuostolių, ypač tose vietose, kur pasėlių sniego danga yra plonesnė. Patikimiausias būdas išvengti gamtos stichijų sukeltų nuostolių – pasėlių draudimas. Pasėlius galima drausti nuo tokių nepalankių klimato reiškinių kaip kruša, liūtis, audra, iššalimas ar stichinė sausra.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bakanienė sako, kad rajone kasmet vis daugiau ūkininkų apdraudžia savo pasėlius.
Didėja ir draudžiamų pasėlių plotas. 2012 m. 8 pareiškėjai apdraudė 985 ha, 2013 m. 11 pareiškėjų apdraudė beveik 6 tūkst. 400 ha, 2014 m. 15 žemdirbių apdraudė beveik 8 tūkst. ha, dar po metų 21 ūkininkas apdraudė jau dvigubai didesnį plotą, pernai 30 ūkininkų apdraudė per 18 tūkst. ha.
Pasak Z. Bakanienės, 2012–2016 m. Panevėžio rajono žemdirbiams buvo išmokėta 598 tūkst. eurų paramos už sumokėtas draudimo įmokas.
Iki šiol iš valstybės biudžeto žemdirbiams buvo grąžinama 50 proc. sumokėtų draudimo įmokų.
Pagal naująją Pasėlių draudimo įmokų kompensavimo sistemą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 3D-597) draudimo įmokos kompensuojamos iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų. Todėl nuo šiol žemdirbiams, apsidraudusiems pasėlius nuo įšalimo ir (arba) stichinės sausros, paramos intensyvumas siekia 65 proc.
Panevėžio rajone iki Naujųjų metų 2017 m. derlių pagal naująją draudimo sistemą apdraudė 19 žemės ūkio veiklos subjektų. Apdraustų pasėlių plotas – 12 050 ha. Apsidraudusiesiems numatoma išmokėti 280 tūkst. eurų sumokėtų draudimo įmokų kompensacijų.
Ūkininkai, apdraudę savo auginamą produkciją ir patyrę nuostolių dėl iššalimo arba sausros, gali tikėtis ne tik draudimo išmokų, bet ir paramos pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP). Parama numatyta pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)“
