Panevėžiečiai gali teikti prašymus būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti

Prasidėjus 2026–2027 m. šildymo sezonui, Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad gyventojai gali kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Prašymus galima teikti visą šildymo sezoną. Kreipiantis šildymo sezono metu, kompensacija gali būti skiriama visam jo laikotarpiui, jeigu gyventojas visą kompensuojamą laikotarpį atitinka nustatytas sąlygas. Kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo – būstas gali būti šildomas centralizuotai, malkomis, anglimis, dujomis, elektra ar kitu kuru.

Kas gali gauti kompensaciją?

Teisę į kompensaciją turi būste gyvenamąją vietą deklaravę arba jį nuomojantys asmenys (nuomos sutartis turi būti įregistruota VĮ Registrų centre), jeigu atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų kartu gyvenantis arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis dėl kompensacijų gavimo, jei atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• dirba pagal darbo sutartį ar jai prilygintų teisinių santykių pagrindu ir jam apskaičiuojamas ne mažesnis nei minimaliosios mėnesinės algos ar minimalaus valandinio atlygio dydžio darbo užmokestis, proporcingas faktiškai dirbtam laikui. Savarankiškai dirbančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos turi būti ne mažesnės už minimaliąją mėnesinę algą;
• yra pripažintas netekusiu 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir gauna pensiją, pensijų ar šalpos išmoką (išskyrus našlių ir našlaičių pensijas), yra dėl jų kreipęsis arba gauna kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas;
• yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gauna pensiją ar šalpos išmoką (išskyrus našlių ir našlaičių pensijas), yra dėl jų kreipęsis arba gauna išankstinę senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją;
• yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje;
• yra jaunesnis kaip 24 metų asmuo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus);
• slaugo ar prižiūri asmenį, vaiką, kuriam mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, arba yra paskirtas neveiksnaus asmens ar vaiko globėju, rūpintoju;
• ne trumpiau kaip mėnesį gydosi stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje arba turi ne trumpiau kaip mėnesiui išduotą nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažymą;
• esant nėštumui, iki numatomos gimdymo datos turi būti likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų;
• augina vaiką iki 3 metų arba vyresnį vaiką, kuris dėl gydytojų rekomendacijos nelanko švietimo įstaigos, arba kai nėra galimybės jo ugdyti dėl vietų trūkumo ar atstumo kaimo vietovėje;
• yra vienas iš tėvų ar globėjų, auginantis vaiką iki privalomo priešmokyklinio ugdymo pradžios ir vykdo žemės ūkio veiklą, valdo ne mažiau kaip 2 ha žemės ūkio naudmenų, kai kitas iš tėvų ar globėjų negali prižiūrėti vaiko;
• 16–18 metų asmenys mokosi, dirba, yra registruoti Užimtumo tarnyboje ar jiems nustatytas neįgalumo lygis, taip pat teisę turi nėščios nepilnametės ir nepilnamečiai, auginantys savo vaiką;
• yra vienas iš senelių arba vienas iš buvusių vaiko tėvų nuolatinių globėjų, kuris prižiūri vaiką iki 3 metų ir yra išleistas vaiko priežiūros atostogų;
• atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Taip pat asmens ar šeimos nuosavybės teise turimo turto vertė negali viršyti nustatyto turto vertės normatyvo.

Koks turtas vertinamas?

Vertinami gyventojams priklausantys statiniai, įskaitant nebaigtus statyti, privalomai registruojamos transporto priemonės ir žemės ūkio technika, žemė. Taip pat vertinami gyvuliai, paukščiai, žvėreliai ir bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4 660 eurų.

Vertinami ir vertybiniai popieriai, pajai, meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai ir taurieji metalai, jeigu jų vertė viršija 2 330 eurų. Vertinamos piniginės lėšos, viršijančios 2 330 eurų sumą, gautos ir negrąžintos paskolos bei kitiems asmenims paskolintos ir negrąžintos lėšos. Įvertinamos ir valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.

Kokius dokumentus pateikti ir kur kreiptis?

Prašant kompensacijos reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą ir pažymą apie per paskutinius tris mėnesius gautas pajamas, jeigu šių duomenų Socialinių reikalų skyrius negali gauti iš valstybės ar žinybinių registrų.

Individualiai būstą šildantys gyventojai papildomai pateikia informaciją apie kuro deginimo įrenginį (katilo tipą ar modelį, naudingumo koeficientą), paslaugos teikimo sutartį, būsto nuosavybės dokumentą ir duomenis apie suvartotą dujų kiekį ar elektros tarifus. Šildymo būdas turi būti įregistruotas Registrų centre.

Kietuoju kuru, pavyzdžiui, malkomis, būstą šildantys gyventojai kuro įsigijimo dokumentų pateikti neprivalo, tačiau Savivaldybė atskirais atvejais gali jų paprašyti.

Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys gyventojai prašymus ir dokumentus gali pateikti:

·         elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) – www.spis.lt. Tai rekomenduojamas būdas;

·         atvykę į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrių, iš anksto užsiregistravę www.socreg.panevezys.lt arba skyriaus Informacijos langelyje;

·  paštu, adresu: Laisvės a. 20, Panevėžys;

·  per įgaliotą atstovą.

Ar kompensacija priklauso ir kokio dydžio ji galėtų būti, preliminariai galima įvertinti SPIS skaičiuokle.

Svarbu žinoti apie pajamas ir įsiskolinimus

Apskaičiuojant pajamas, įskaitomos ir iš privalomai registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto ar automobilio nuomos ir pardavimo pajamos. Į pajamas taip pat įskaitomos iš pensijų fondų išmokėtos sukauptos lėšos – jos priskiriamos tam mėnesiui, kurį buvo išmokėtos.

Išimtis taikoma, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dėl 70 proc. ar didesnio netekto dalyvumo, sunkios ligos, įtrauktos į patvirtintą sąrašą, arba gavus siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms.

Jeigu gyventojai turi įsiskolinimų už šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, per mėnesį nuo prašymo pateikimo turi sudaryti su paslaugų tiekėju skolos grąžinimo sutartį. Kas mėnesį grąžinama suma negali viršyti 20 proc. asmens ar šeimos pajamų. Nesudarius sutarties arba nevykdant jos įsipareigojimų, kompensacija neskiriama. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu skolą apmokėti priteisė teismas.

Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaravę arba jį nuomojantys keli asmenys ar šeimos už šildymą ir vandenį atsiskaito pagal vieną bendrą sąskaitą, prašymus ir dokumentus turi pateikti visi. Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jei visi atitinka jos gavimo sąlygas. Jeigu bent vienas nepateikia dokumentų arba neturi teisės į kompensaciją, ji neskiriama ir kitiems tame būste gyvenantiems asmenims ar šeimoms.

Vieniems vaikus iki 18 metų auginantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko išlaikymo arba nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo, kompensacija gali būti skiriama 12 mėnesių nuo kreipimosi dienos. Per šį laikotarpį jie privalo kreiptis į teismą arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Neįvykdžius šios pareigos, kompensacija nebeskiriama.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama už normatyvinį būsto plotą. Kompensuojama išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (466 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (699 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.

Išsamesnės informacijos apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas galima teirautis  Socialinių išmokų poskyrio tel.: +370 45 501 249 / 501 270.