Pradžia Kultūra Orkestro „Trimitas“ fanfaros Panevėžyje

Orkestro „Trimitas“ fanfaros Panevėžyje

Lietuvos muzikos mylėtojai gali pasidžiaugti išties didele renginių įvairove, tačiau kartais tampa šiek tiek sudėtinga išsirinkti verčiausius dėmesio. Sostinės publiką, pavyzdžiui, sunku kuo nors nustebinti, tačiau įdomu pasižvalgyti, kokia situacija mūsų regionuose? Galbūt kultūros sklaidai juose skiriama per mažai dėmesio? Siekdami pritraukti auditoriją visoje Lietuvoje, o taip pat puoselėti pučiamųjų kultūros įvairovę, Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ kartu su meno vadovu bei vyriausiuoju dirigentu Leifu Karlssonu (Švedija) parengė įspūdingą programą pavadinimu „Fanfare Française“, kurią pristatys kovo 3 d., 18 val. Panevėžio muzikiniame teatre.

Panevėžyje jau ne vienerius metus gyvuoja tiek mėgėjų, tiek profesionalų pučiamųjų orkestrai, tad artėjančio koncerto proga kalbiname orkestro „Trimitas“ vadovą prof. Antaną Kučinską bei pedagogą, Panevėžio muzikų bendruomenės atstovą Remigijų Vilį apie orkestrų veiklą, publikos lūkesčius ir susidomėjimą pučiamųjų kultūra.

Jau visai netrukus, kovo 3 dieną Panevėžio muzikiniame teatre koncertuos orkestras „Trimitas“. Kolektyve įvyko daug pokyčių, Lietuvoje simfoninio pučiamųjų žanro atstovų tarsi ir nebuvo. Kaip vertinate meninius orkestro pasikeitimus?

A.K. Galime drąsiai teigti, jog kelių metų perspektyvoje „Trimitas“ neabejotinai ėmė įsitvirtinti kaip simfoninis pučiamųjų instrumentų kolektyvas, atliekantis koncertinį repertuarą. Tam reikėjo daugybės pastangų, o svarbiausia, kolektyvo tikėjimo. Džiaugiamės, kad sparčiai judame pirmyn ir rengiame išties įdomias programas. Vieną jų, kuri ir skambės Panevėžyje, noriu pristatyti šiek tiek plačiau. Prancūzų kompozitoriai – H. Berliozas, P. Dukas, M. Ravelis – vieni ryškiausių kūrėjų, brėžę naujas trajektorijas skambesio horizontuose, kūrę savitą estetiką ir padarę įtaką gausybei šių dienų menininkų. Tai muzika, reikalaujanti ypatingo atidumo niuansams, garso elegancijai. Koncerte greta jau klasika tapusių kūrinių skambės ir XXI a. opusai – A. Kosmickio „Danse Satanique“ bei jiems giminingo britų kompozitoriaus D. Bourgeoise „Mont Ferrutx“ iš jo Aštuntosios simfonijos. Programoje norėjome pristatyti prancūzų muziką, kurios ištakomis galima laikyti XIX a., tačiau pastarųjų dienų Ukrainos įvykių fone, ši muzika įgauna dar kitą atspalvį. Tai tautų pavasario dirvoje suvešėjusi muzika, kuriai akivaizdžiai būdingas pakylėtas, XIX a. revoliucinės dvasios turintis charakteris.

R.V. Manau, kad profesionaliems kolektyvams reikia turėti įvairių programų. Pučiamųjų orkestrų pirminė funkcija buvo žygiavimas, paradai. O „Trimito“ orkestras šiuo metu turi konkuruoti su simfoniniais orkestrais, nes rengiamos tikrai profesionalios, rimtos koncertinės programos. Pokyčiai labai gražūs, prasmingi, jais daugelis džiaugiasi. „Trimite“, beje, groja ir mano ugdytinių, tai labai džiugina. Bus tikrai įdomu išgirsti naujausią orkestro parengtą programą.

Vis tik įdomu būtų sužinoti kokie klausytojų lūkesčiai? Kaip jie priima pučiamųjų kultūrą?

A.K. Vilniaus publika pokyčius priima atvirai, galbūt jų pradžioje buvo kiek sunkiau, tačiau dabar pastebime, kad į „Trimito“ koncertus sugrįžta ne kartą matyti veidai, ateinama dėl skambesio. Taip pat norime šią kultūrą skleisti ir regionuose, būti savo žanro pirmeiviais.

R.V. Mes jau esame „užsiauginę“ savo klausytojus. Rengiame „Dūdų vasarą“, kur kiekvieną penktadienį, gegužės-rugsėjo mėnesiais atvirose erdvėse skamba pučiamųjų muzika, o į koncertus susirenka tikrai gausi publika. Šiuose pasirodymuose dalyvauja daugelis Lietuvos pučiamųjų orkestrų. Rudenį rengiame žygiuojančių orkestrų, šokių grupių, maršinių ansamblių ir būgnininkų tarptautinį konkursą-festivalį „Drum Line Battle Baltic“. Pavasarį vyksta orkestrų čempionatas. Galima drąsiai sakyti, kad pučiamųjų muzikos pas mus tikrai daug ir publika ją prima noriai.

Koks santykis su kitais Lietuvos pučiamųjų instrumentų kolektyvais?

R.V. Pirmiausiai noriu pasidžiaugti glaudžiu bendradarbiavimu su profesionaliais šalies kolektyvais, tarp jų, be abejonės, orkestru „Trimitas“, su kuriuo draugystė tęsiasi jau ne vienerius metus. Panevėžio rajone mes turime net aštuonis jaunimo pučiamųjų orkestrus. Miestas turi ir profesionalų kolektyvą, muzikos mokyklos taip pat turi nedidelius kolektyvus, kurie dalyvauja konkursuose, suburiami labiau mokymosi tikslais.

Organizuojame Lietuvos orkestrų čempionatą, kuriame dalyvauja nuo trisdešimties iki penkiasdešimties orkestrų. Rengiame „Vario audrą“, vykstančią miesteliuose ir kaimuose, stengiamės apjungti visas įmanomas pajėgas. Mūsų orkestrai turi įvairių programų, pradedant sakralinėmis, baigiant populiariosios muzikos su žymiais solistais.

Artėjant „Trimito“ koncertui tikimės, kad ši draugystė tęsis dar ilgai ir savo pasirodymais mūsų kraštuose orkestras džiugins dar ne kartą bei pristatys daug naujų įdomių programų.

Exit mobile version