Geriausias demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Klaipėdos r., Vilniaus r. ir Neringos savivaldybėse. 2013-2020 m. demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodikliai gerėjo tik kitų savivaldybių klasteryje (Elektrėnų, Kaišiadorių r., Kauno r., Klaipėdos r., Marijampolės, Mažeikių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Utenos r., Vilniaus r. ir Visagino savivaldybėse), o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Kauno m., Klaipėdos r. ir Trakų r. savivaldybės.
Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, šiemet patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas.
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas 2020 m.
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo skirtumus tarp savivaldybių: savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi (proc.), išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas metų pradžioje (gyventojų skaičius 100 gyventojų), bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis (1 tūkst. gyventojų), atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius (neto migracija), tenkantis 1 tūkst. gyventojų ir kultūros centrų dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.
Pagal bendrą demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą 2020 m. geriausia situacija buvo Klaipėdos r. savivaldybėje, toliau – Vilniaus r., Neringos, Kauno r. ir Trakų r. savivaldybėse. 2020 m. Trakų r. savivaldybė pirmą kartą pateko tarp TOP 5 savivaldybių. Iki 2020 m. keletą metų lyderio poziciją užėmė Neringos ir Kauno r. savivaldybės. Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Birštono, Šilalės r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Ignalinos r., Rokiškio r., Anykščių r. ir Panevėžio m. savivaldybės.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi* (proc.) 2013 m. didžiausias buvo Birštono (67 proc.), Raseinių r. (66 proc.), Pagėgių (65 proc.), Švenčionių r. (63 proc.) ir Šalčininkų r. (61 proc.) savivaldybėse. 2020 m. pagal rinkėjų pilietinio aktyvumo rodiklį lyderio pozicijoje išliko Birštono (68 proc.) savivaldybė, toliau rikiavosi Pagėgių (62 proc.), Lazdijų r. (62 proc.), Širvintų r. (61 proc.), Švenčionių r. (60 proc.) savivaldybės. Mažiausias rinkėjų pilietinio aktyvumo rodiklis 2013 m. buvo Klaipėdos m. (34 proc.), Marijampolės (37 proc.), Panevėžio m. (37 proc.), Kauno r. (39 proc.) ir Šiaulių m. (39 proc.) savivaldybėse. 2020 m. mažiausias rinkėjų aktyvumas išliko Klaipėdos m. (39 proc.) savivaldybėje, toliau rikiavosi Klaipėdos r. (40 proc.), Panevėžio r. (40 proc.), Šiaulių r. (40 proc.) ir Panevėžio m. (41 proc.) savivaldybės.
Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad rinkėjų pilietinis aktyvumas labiausiai išaugo Kauno m. (27,5 proc. p., t.y. nuo 40 iki 51 proc.), Marijampolės (24,3 proc. p., t.y. nuo 37 iki 46 proc.), Tauragės r. (22 proc. p., t.y. nuo 41 iki 50 proc.), Pakruojo r. (20,5 proc. p., t.y. nuo 44 iki 53 proc.) ir Druskininkų (20,4 proc. p., t.y. nuo 49 iki 59 proc.) savivaldybėse. Rinkėjų pilietinis aktyvumas 2013-2020 m. labiausiai sumažėjo Raseinių r. (15,2 proc. p., t.y. nuo 66 iki 56 proc.), Vilniaus r. (7,6 proc. p., t.y. nuo 53 iki 49 proc.), Trakų r. (7 proc. p., t.y. nuo 57 iki 53 proc.), Šalčininkų r. (6,6 proc. p., t.y. nuo 61 iki 57 proc.) ir Neringos (5,3 proc. p., t.y. nuo 57 iki 54 proc.) savivaldybėse.
* Skaičiavimuose 2013-2014m. pritaikyti 2011 m. rinkimų duomenys, 2016-2018m. – 2015m. rinkimų duomenys, 2020m. – 2019 m. rinkimų duomenys.
Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas** metų pradžioje (gyventojų skaičius 100 gyventojų) 2013 m. didžiausias buvo Ignalinos r. (60), Lazdijų r. (59), Alytaus r. (58), Anykščių r. (58) ir Biržų r. (58) savivaldybėse. 2020 m. kaip ir 2013 m. lyderio pozicijose pagal išlaikomo amžiaus žmonių koeficientą išliko Ignalinos r. (65) savivaldybė, toliau rikiavosi Skuodo r. (64), Akmenės r. (63), Biržų r. (62) ir Palangos m. (62) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2013 m. buvo Neringos (37), Visagino (38), Alytaus m. (44), Vilniaus m. (44) ir Vilniaus r. (44) savivaldybėse. 2020 m. išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas mažiausias išliko Neringoje (38), Vilniaus r. (46), Klaipėdos r. (46), Kauno r. (47) ir Kaišiadorių r. (49) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas išaugo beveik visose savivaldybėse, tačiau didžiausias augimas buvo Visagino (58 proc., t.y. nuo 38 iki 60), Alytaus m. (25 proc., t.y. nuo 44 iki 55), Skuodo r. (21 proc., t.y. nuo 53 iki 64), Druskininkų (20 proc., 50 iki 60) ir Palangos m. (19 proc., t.y. nuo 52 iki 62) savivaldybėse. Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas per laikotarpį sumažėjo tik Klaipėdos r. (4 proc., t.y. nuo 48 iki 46) savivaldybėje, o išliko nepakitęs Kauno r. (47), Kalvarijos (54), Alytaus r. (58) ir Lazdijų r. (59) savivaldybėse.
**Bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas yra vaikų iki 15 metų amžiaus ir pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų.
Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis*** (1 tūkst. gyventojų) 2013 m. teigiamas (t.y. gyvų gimusių kūdikių skaičius buvo didesnis nei mirusiųjų asmenų skaičius) buvo tik Vilniaus m. (0,9) ir Klaipėdos r. (0,5) savivaldybėse, mažiausias neigiamas rodiklis (t.y. mirusiųjų asmenų skaičius buvo didesnis nei gyvų gimusių kūdikių) buvo Kauno r. (-0,1), Vilniaus r. (-1,7) ir Klaipėdos m. (-1,8) savivaldybėse. 2013 m. Vilniaus m. ir Klaipėdos r. savivaldybėse buvo fiksuojama, kad gyvų gimusių kūdikių buvo daugiau nei mirusių asmenų, o jau 2020 m. visose savivaldybėse fiksuojama priešinga situacija. 2020 m. mažiausias neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis fiksuotas Vilniaus m. (-0,2), Kauno r. (-0,2), Klaipėdos r. (-1,1), Vilniaus r. (-3,2) ir Kauno m. (-5) savivaldybėse. Mažiausias natūralios gyventojų kaitos rodiklis arba didžiausias neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis 2013 m. buvo Ignalinos r. (-14,6), Švenčionių r. (-14), Zarasų r. (-13,9), Molėtų r. (-12,7) ir Anykščių r. (-11,8) savivaldybėse. 2020 m., kaip ir 2013 m., mažiausias natūralios gyventojų kaitos rodiklis išliko beveik visose tose pačiose savivaldybėse – Ignalinos r. (-19,1), Anykščių r. (-17,7), Lazdijų r. (-17,6), Molėtų r. (-16,3) ir Zarasų r. (-15,4). Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis visose savivaldybėse yra neigiamas, kuris rodo, kad mirusiųjų asmenų skaičius buvo didesnis nei gimusiųjų. Didžiausias neigiamas rodiklio pokytis fiksuotass Klaipėdos r. (apie 4 kartus, t,y, nuo 0,5 iki -1,1), Alytaus m. (apie 3,4 karto, t,y, nuo -2,6 iki -8,8), Kazlų Rūdos (apie 3,2 karto, t,y, nuo -3,6 iki -11,5), Klaipėdos m. (apie 3,2 karto, t,y, nuo -1,8 iki -5,7) ir Mažeikių r. (apie 3 kartus, t,y, nuo -1,8 iki -5,6) savivaldybėse. Mažiausias natūralios gyventojų kaitos rodiklio neigiamas pokytis fiksuotas Skuodo r. (2 proc., t,y, nuo -9,9 iki -10,1), Švenčionių r. (7 proc., t,y, nuo -14 iki -15), Zarasų r. (11 proc., t,y, nuo -13,9 iki -15,4), Ukmergės r. (23 proc., t,y, nuo -11,1 iki -13,6) ir Utenos r. (23 proc., t,y, nuo -8,7 iki -10,7).
***Natūrali gyventojų kaita – tai gyventojų skaičiaus, sudėties pakitimai, susiję su gimimais ir mirimais. Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gyvų gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus.
Atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius (neto migracija)****, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias teigiamas (t.y. atvykusių asmenų buvo daugiau nei išvykusių) buvo Klaipėdos r. (9), Kauno r. (8), Neringos (7), Palangos m. (5) ir Vilniaus m. (4) savivaldybėse. 2020 m. didžiausia teigiama rodiklio reikšme buvo Klaipėdos r. (41), Palangos m. (31), Neringos (29), Trakų r. (27), Vilniaus r. (22), t.y. tikėtina, kad į šias savivaldybes atvyko daugiau asmenų gyventi nei iš jų išvyko. 2013 m. didžiausias neigiamas neto migracijos rodiklis buvo Visagino (-26), Skuodo r. (-22), Pakruojo r. (-18), Pagėgių (-18) ir Akmenės r. (-17) savivaldybėse. Didžiausias neigiamas neto migracijos rodiklis 2020 m. buvo Skuodo r. (-17), Pagėgių (-14), Šilalės r. (-13), Šakių r. (-12), Jurbarko r. (-12) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmes nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad didžiausi gyventojų traukos centrai buvo Alytaus r. (apie 19 kartų, t.y. nuo -0,6 iki 10,4), Vilniaus r. (13 kartų, t.y. nuo 1,7 iki 21,7), Trakų r. (daugiau nei 6 kartus, t.y. nuo -5,2 iki 27,2), Palangos m. (apie 6 kartus, t.y. nuo 5,3 iki 31,2) ir Kauno m. (apie 3 kartus, t.y. nuo -6,6 iki 18,3). Analizuojant rodiklio reikšmės didžiausią neigiamą pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad rodiklio reikšmė labiausiai sumažėjo Kalvarijos (73 proc., t,y, nuo -6,6 iki -11,5), Kazlų Rūdos (39 proc., t,y, nuo -4,6 iki -6,4), Jurbarko r. (32 proc., t,y, nuo -9,1 iki -12,1), Šilalės r. (25 proc., t,y, nuo -10,2 iki -12,7) ir Šakių r. (16 proc., t,y, nuo -10,8 iki -12,5) savivaldybėse.
****Vidaus neto migracija parodo atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiaus skirtumą.
Kultūros centrų dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Birštono (58), Varėnos r. (56), Panevėžio r. (55) ir Kupiškio r. (48) savivaldybėse. 2020 m. didžiausias kultūros centrų dalyvių skaičius buvo Panevėžio r. (71), Birštono (64), Plungės r. (52), Varėnos r. (46) ir Kelmės r. (40) savivaldybėse. Mažiausias kultūros centrų dalyvių skaičius 2013 m. buvo Kauno m. (1), Klaipėdos m. (3), Alytaus m. (4), Panevėžio m. (5) ir Šiaulių m. (6) savivaldybėse, 2020 m. – Kauno m. (1), Šiaulių m. (5), Klaipėdos m. (6), Panevėžio m. (6) ir Vilniaus m. (7) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad kultūros centrų dalyvių skaičius labiausiai padidėjo šiose savivaldybėse: Alytaus m. (2,5 karto, t.y. nuo 4 iki 10), Ignalinos r. (2,3 karto, t.y. nuo 11 iki 25), Klaipėdos m. (91 proc., t.y. nuo 3 iki 6), Radviliškio r. (78 proc., t.y. nuo 14 iki 26) ir Rietavo (64 proc., t.y. nuo 24 iki 39). Kultūros centrų dalyvių skaičius labiausiai sumažėjo šiose savivaldybėse: Neringos (54 proc., t.y. nuo 73 iki 34), Jonavos r. (34 proc., t.y. nuo 27 iki 18), Vilniaus m. (30 proc., t.y. nuo 10 iki 7), Telšių r. (29 proc., t.y. nuo 25 iki 18) ir Biržų r. (29 proc., t.y. nuo 37 iki 26).
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. sumažėjo 9,2 proc. Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodikliai gerėjo tik kitų savivaldybių klasteryje (0,17 proc.), o didžiausias mažėjimas fiksuotas kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (14,8 proc.).
Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Kauno m. (25 proc.), Klaipėdos r. (23 proc.) ir Trakų r. (15 proc.) savivaldybės. Didžiausią demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso augimą Kauno m. savivaldybėje lėmė per laikotarpį padidėjęs rinkėjų pilietinis aktyvumas ir mažas, lyginant su kitomis savivaldybėmis, neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis. Klaipėdos r. ir Trakų r. savivaldybėse demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso augimą per laikotarpį daugiausiai lėmė kelis kartus išaugęs teigiamas neto migracijos rodiklis. Taip pat Klaipėdos r. savivaldybės rodiklio augimą lėmė sumažėjęs išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas ir vienas mažiausių, lyginant su kitomis savivaldybėmis, neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklių.
Nuo 2013 iki 2020 m. didžiausias demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklių mažėjimas fiksuotas Raseinių r. (35 proc.), Panevėžio m. (33 proc.) ir Kalvarijos (28 proc.) savivaldybėse.
Papildoma informacija:
• GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas;
• Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.
• Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.
