Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę VšĮ Medijų rėmimo fondo (Fondas) veiklos procesuose ir nustatė sistemines rizikas, galinčias turėti įtakos skaidriam ir racionaliam valstybės biudžeto lėšų paskirstymui žiniasklaidai. Atlikus analizę matoma, kad Fondo tarybos struktūra sudaro prielaidas šališkumui ir mažina sprendimų nepriklausomumą, korupcijos rizikų įžvelgiama finansavimo skyrimo procese, sudaromos sąlygos neracionaliam viešųjų lėšų naudojimui.
Fondo tarybą sudaro privataus sektoriaus – asociacijų, kurių nariai patys pretenduoja į Fondo finansavimą, deleguoti atstovai. Ši taryba priima sprendimus dėl finansavimo paskirstymo, dalyvauja rengiant finansavimo taisykles bei rengia kitas, Visuomenės informavimo įstatyme, nenumatytas programas. Tuo tarpu valstybė, atstovaujama Kultūros ministerijos, dalininkų susirinkime turi tik 1/3 balsų ir neturi atstovų delegavimo į Tarybos narius teisės.
Išanalizavusi Fondo tarybos sudarymo, ekspertų atrankos, finansavimo skyrimo bei kontrolės procesus 2023–2025 m. laikotarpiu, STT nustatė atvejus, kai Fondo tarybos nariai nenusišalino svarstant su jų atstovaujamomis organizacijomis susijusias paraiškas, o vienas narys posėdyje atvirai deklaravo turintis „imperatyvą balsuoti“ pagal asociacijos poziciją. Tokia Tarybos struktūra sudaro prielaidas šališkumui ir mažina sprendimų nepriklausomumą.
Fondas nuo 2024 m. skiria finansavimą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams, veiklai ir stipendijoms penkiose programose (prioritetinėse srityse). Paraiškas dėl šių programų projektų finansavimo vertina ir išvadas teikia Fondo ekspertai, kuriuos dvejų metų kadencijai atrenka Fondo taryba. 2024 m. Fondo taryba konkurso būdu atrinko 51 ekspertą, tačiau kandidatų į ekspertus atitikimas nustatytiems reikalavimams buvo vertinamas iš esmės remiantis pačių kandidatų pateiktais duomenimis, dėl to dalis šių asmenų galimai neatitiko jiems teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Korupcijos rizikų esama ir finansavimo skyrimo procese: fiksuoti atvejai, kai skiriant finansavimą projektams, kyla kausimų dėl finansavimo kriterijų interpretavimo, projektų sąmatos pagrįstumo bei racionalaus lėšų panaudojimo. Pavyzdžiui, skirtingai interpretuojamos kultūros periodinio leidinio bei tiriamosios žurnalistikos sąvokos, nėra įvertinama tikroji projekto vertė, kuri gali ženkliai skirtis nuo pareiškėjo nurodytos, bei ne visais atvejais užtikrinamas draudimas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veikloje dalyvauti politikams. Analizės metu nustatytas atvejis, kai Fondo taryba prie regioninės žiniasklaidos programos paraiškų vertinimo balų vidurkių pridėjo po 2 balus, siekdama, kad reikšminga dalis tos programos paraiškų nebūtų atmesta dėl to, kad poveikio vertinimo (kriterijaus) aritmetinis vidurkis nesiekė minimalaus pereinamojo balo.
2025–2027 m. laikotarpiu Fondo Taryba numatė kasmet skirti po beveik 4 mln. eurų (38 proc. Fondo biudžeto) Specialiajai programai dėl prarastų pajamų, susijusių su azartinių lošimų reklamos ribojimais. Reikšminga valstybės finansavimo dalis buvo paskirstyta nesant aiškiai biudžete įtvirtintos tikslinės paskirties, o programos turinį, finansavimo proporcijas ir kriterijus iš esmės formavo pati Fondo taryba, kurios du nariai – lobistai. Dėl netobulų šios programos finansavimo kriterijų minėta suma paskirstyta iš esmės keliems viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), kurių deklaruoti „praradimai“ dėl azartinių lošimų reklamos ribojimų sudarė tik nedidelę dalį nuo visų bendrai iš reklamos gautų pajamų (pvz., 1–3 proc.).
Be to, Fondas paraiškoms administruoti naudoja užsienio tiekėjo platformą, kuri neužtikrina sprendimų motyvų fiksavimo, aiškių paraiškų statusų, dokumentų versijų kontrolės, dėl ko dalis dokumentų Fondui teikiami el. paštu, o tai mažina skaidrumą ir apsunkina atsekamumą.
STT rekomenduoja Kultūros ministerijai ir Fondui tobulinti Fondo organų sudarymo modelį, stiprinti interesų konfliktų kontrolę, užtikrinti skaidrią ekspertų atranką ir paraiškų administravimo sistemą, kad žiniasklaidos rėmimui skirtos lėšos būtų skirstomos skaidriai, racionaliai ir užtikrinant viešąjį interesą.
Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Susipažinti su visa korupcijos rizikos analize bei pateiktais pasiūlymais galite čia.
