Atsinaujinanti energetika šiandienos pasaulyje yra kaip niekad aktuali. Europos Komisijos duomenimis, energijos gamyba ir vartojimas sudaro daugiau nei 75 proc. viso ES išmetamų šiltnamio dujų kiekio, tuo tarpu iki 2030 m. Aljansas užsibrėžęs šį kiekį sumažinti perpus, lyginant su 1990 m.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centre (TiFEC) dirbančios jaunosios tyrėjos Šarūnė Daškevičiūtė ir dr. Deimantė Krisiūnė, kartu su mokslininkų komanda, jau ne vienerius metus tobulina aukšto efektyvumo organinius junginius, kurie vėliau galėtų būti pritaikomi saulės elementų gamyboje.
„Mūsų darbo sritis yra labai svarbi šiandieniniame pasaulyje, kuriame yra naudojamos didžiulės energijos sąnaudos. Deja, bet didžioji dalis energijos yra išgaunama iš iškastinio kuro ir tik labai maža iš atsinaujinančių šaltinių. Mes siūlome atkreipti dėmesį į saulės elementus, kurie saulės energiją paverčia į elektros“, – teigia KTU tyrėja Š. Daškevičiūtė.
Tvarios energetikos ateitis kuriama šiandien
Vadovaujamos KTU profesoriaus Vytauto Getaučio, jaunosios mokslininkės tiek savo disertacijose, tiek darbe tiria ne tik mokslui, tačiau ir visai visuomenei didelės reikšmės turėsiančius sprendimus naujos kartos saulės elementams kurti. Šie galėtų būti ne tik energetiškai efektyvesni, pigesni, tačiau ir tvaresni.
Tarptautinio ir nacionalinio masto projektų metu KTU mokslininkų komandos kuria aukšto efektyvumo ir stabilumo perovskitinius saulės modulius ir medžiagas, kurios palengvintų vieną iš didžiausių klimato kaitos mažinimo iššūkių – pasaulinį perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios elektros gamybos iki 2050 m.
Pasak mokslininkių, ši užduotis yra ypač svarbi klimato kaitos kontekste, kuomet itin taršus iškastinis kuras yra vis dar labiausiai paplitusi energijos gamybos forma.
„Tokie projektai yra labai aktualūs ne tik iš mokslinės pusės, bet ir itin svarbūs visuomenei, kadangi skatinant įprastus energijos gamybos būdus pakeisti į alternatyvias energijos išgavimo technologijas siekiama išvengti katastrofinių klimato kaitos padarinių“, – atliekamų tyrimų svarbą akcentuoja dr. D. Krisiūnė.
Nuo medicinos iki chemijos – vos vienas žingsnis
Dar pirmaisiais studijų metais prisijungusios prie prof. Vytauto Getaučio vadovaujamos „Organinių puslaidininkių sintezės“ mokslinės grupės, abi tyrėjos pripažįsta, jog studijų krypties pasirinkimas ne iš karto buvo akivaizdus.
Kadangi mokykloje labiausiai traukė gamtos mokslai, potencialių studijų programų sąraše galima buvo rasti ne tik chemiją, tačiau ir biologiją ar net mediciną.
„Tiesą pasakius, niekada negalvojau, kad studijuosiu būtent chemiją. Mokykloje tai tikrai nebuvo mėgstamiausias dalykas. Stodama į universitetą pirmu numeriu rinkausi medicinos studijas, o tik žemiau sąraše įrašiau Taikomąją chemiją“, – teigia dr. D. Krisiūnė.
Ji prisimena, jog pritrūkus balų įstoti į itin didele konkurencija pasižyminčią medicinos sritį dar pirmame kurse suprato, kad taikomoji chemija iš tiesų buvo tinkamiausias pasirinkimas.
„Tikriausiai viskas susiklostė taip, kaip ir turėjo“, – vos prieš metus gavusi chemijos mokslų daktarės laipsnį džiaugiasi D. Krisiūnė, pridurdama, jog pirmasis susižavėjimas puslaidininkių sinteze įvyko dar bakalauro studijų metais, prisijungus prie prof. V. Getaučio vadovaujamos mokslinės grupės.
Tuo tarpu Š. Daškevičiūtė, dar būdama moksleivė leido vasaros atostogas prof. V. Getaučio laboratorijoje. Nors jaunosios laborantės pagrindinė užduotis būdavo paruošti ir išplauti cheminius indus tikriesiems tyrėjams, galimybė savo akimis pamatyti, kaip atrodo mokslininkų darbas laboratorijoje paskatino ir pačią Š. Daškevičiūtę pasirinkti chemikės kelią.
„Darbas laboratorijoje man labai patiko, ir nors dvejojau dėl studijų pasirinkimo, pramoninė biotechnologija pasirodė kaip artima širdžiai ir itin inovatyvi sritis“, – teigia KTU tyrėja.
Žengdama paskutiniuosius žingsnius doktorantūros studijose, jaunoji specialistė džiaugiasi solidžiu įdirbiu mokslo kelyje: „Šiais metais sukanka gražus jubiliejus – aš jau dešimt metų galiu vadinti save cheminės sintezės darbuotoja“.
Eksperimentai laboratorijoje – tik viena darbo dalis
Šiuolaikinis mokslininko kelias – itin dinamiškas. Tai patvirtina ir jaunosios KTU Cheminės technologijos fakulteto tyrėjos. Tradicinis paveikslas, vaizduojantis chemiką kiauras dienas palinkusį prie kolbų toli gražu neatspindi tikrovės. Tiesa, laboratorijoje praleidžiama nemažai laiko, pripažįsta tyrėjos, tačiau patikina – šioje srityje niekuomet nebūna nuobodu.
„Kiekvieną dieną susiduriame su skirtingomis užduotimis, situacijomis, iššūkiais, kurie padeda lavinti kritinį mąstymą bei tobulinti specialybinius įgūdžius. Be to, darbas laboratorijoje – tik viena iš šios krypties mokslininko veiklų, be kurios reikėtų nepamiršti ir naujausios mokslinės literatūros analizės, mokslinių publikacijų bei projektų rašymo, jaunųjų kolegų edukavimo ir išvykų į mokslines konferencijas”, – pasakoja dr. D. Krisiūnė.
Visgi, net ir laboratorijoje, Š. Daškevičiūtė papildo, kone kasdien tenka susidurti su netikėtumais ir spręsti įvairius su cheminėmis reakcijomis susijusius galvosūkius.
„Mes dažnai sakome, kad kas atrodo paprastai „ant popieriaus“, nebūtinai atitinka realybę“, – teigia jaunoji tyrėja pasakodama, jog net ir pažįstamos reakcijos neretai veda į visiškai netikėtus rezultatus, o kelias į sėkmę ir eilė bandymų kartais užtrunka kelis mėnesius ar net ilgiau.
Būtent todėl KTU chemikės akcentuoja – siekiančiam daktaro laipsnio tyrėjui, o vėliau tęsiančiam savo mokslinius darbus universitete, yra itin svarbu aiškiai suvokti savo lūkesčius ir matyti savąjį kelią. Be to, būti žingeidžiam, darbščiam, ir ne ką mažiau atkakliam, juk minant naujus mokslo takus tenka pačiam atrasti tinkamus būdus juos pasiekti, tikina Š. Daškevičiūtė.
„Mokslininko kelias pilnas pakilimų ir nuosmukių, tad svarbu išmokti greitai nenuleisti rankų ir tikėti, jog jau už kitų durų pavyks surasti problemos sprendimą”, – antrina KTU tyrėja dr. D. Krisiūnė.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
