Kalbame apie SEMC, bet Garsas dar neužkastas. Ir ta tema lieka atvira.
Ilgos diskusijos ironiška išvada: „ vežimas priekyje, o arklys iš paskos“ arba yra europiniai pinigai, surasim vardą ir įveiklinsim.
SEMC, savivaldybė turi daug brangių advokatų. Aš pasirinkau būti Garso ir kitų brangių panevėžiečiams kultūros įstaigų pusėje. Kai savivaldybės puslapyje pavarčiau kultūros įstaigų vadovų veiklos ataskaitas, man pasidarė gėda. Dar labiau turėtų būti gėda savivaldybės vadovams, merui, kultūros ministerijai. Gėda diskutuoti apie daugiau nei 20 mln. eurų planuojamai naujai įstaigai , kuriamai sunaikinus veikiančią, turinčią tradicijas, mylimą kultūros įstaiga – kino teatrą Garsas.
Iš Panevėžio kultūros įstaigų vadovų ataskaitų. Medžiaga iš Savivaldybės svetainės.
E.Mezginaitės biblioteka
Iš 15 pateiktų projektų finansuoti tik 11.
Kultūros taryba nefinansavo nei vieno iš 4 pateiktų projektų.
Dėl demografinių priežasčių mažėjantis vaikų skaičius mokyklose ir mažėjantis skaitomumas įtakoja skaitymo rodiklius. Vaikų skaitytojų sumažėjo 54-iais, jiems išduota 3455 egz. knygų mažiau. Dėl vykdytojo sutarties sąlygų nevykdymo nepavyko atnaujinti bibliotekos svetainės.
Parko bibliotekai reikalingas kapitalinis patalpų remontas.
„Židinio“ bibliotekoje būtina apšiltinti sienas ir stogą.
Muzikinis teatras
Teatro žiūrovinė salė neturi kondicionavimo sistemos ir tai yra pati didžiausia teatro problema. 15.2. Numatomos priemonės ir būdai problemoms spręsti. Kiekvienais metais prašomas finansavimas.
Bendruomenių rūmai
Nepakankamas vykdomos kultūrinės veiklos finansavimas – mėgėjų meno kolektyvai neturi pakankamų finansinių galimybių vykti į festivalius ir konkursus, Kelionių išlaidas kolektyvų nariai dažnai dengia savo lėšomis.
Šildymo sistemos problemos: šiluminis punktas nerenovuotas nuo Rūmų statybos pradžios, todėl patiriamos didelės eksploatacinės išlaidos.
Panevėžio bendruomenių rūmuose karštas vanduo ruošiamas tik keturiais tūriniais elektriniais boileriais. Dėl šaltų patalpų nuolatos girdime žiūrovų ir koncertuojančiųjų atlikėjų priekaištus – dalis renginių organizavimo agentūrų dėl šios priežasties nenori su mumis bendradarbiauti, į Panevėžį atvežti koncertinių ir teatrinių premjerų, šou projektų, todėl visas pagrindines patalpas papildomai prieš renginį šildome elektriniais prietaisais.
Dėl nesandarių, fiziškai susidėvėjusių pastato langų, kiekvieno šildymo sezono metu išauga ženkliai išlaidos šildymui. Pastate sumontuoti mediniai langų rėmai (~700 kv.m. ) yra supuvę. Be to, dėl tokios medinių langų būklės kyla pavojus ne tik Didžiosios salės fojė esantiems vitražams, kurie gali iškristi,. Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų elektros instaliacija pasenusi. Ji neatitinka saugos taisyklių reikalavimų,nėra įžeminimo kontūro.
Pastato priešgaisrinė sauga užtikrinta tik iš dalies. Būtina renovuoti priešgaisrinę siurblinę, keisti priešgaisrinius siurblius, vandens signalinius vožtuvus, uždarymo armatūrą. Fiziškai ir morališkai susidėvėjusi stacionarios gaisrinės sistemos automatika.
Didžiosios salės medinės grindys susidėvėję ir stipriai pažeistos mechaniškai. Jas būtina keisti.
Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai galėtų būti kultūrinės veiklos organizavimo lyderis, jei problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai.
SEMC
Riboti SEMC žmogiškieji resursai: būdama kultūros įstaiga SEMC neturi nei vieno kūrybinio darbuotojo, kuris inicijuotų nors minimalias kūrybines veiklas ar viešųjų ryšių darbuotojo, kuris itin reikalingas esant nepaliaujamam informaciniam triukšmui.
Teatras “Menas”
Pastatui reikalingas remontas: stogo dangos pakeitimas (940m2);
vamzdynų keitimas;
fojė, rūbinės bei kitų pagalbinių patalpų remontas.
Opi problema dėl negaunamo projektų finansavimo, darbuotojų kaitos bei kvalifikuotų darbuotojų (ypatingai aktorių) trūkumo. Jauni žmonės nori dalyvauti tik trumpalaikiuose projektuose, bet atvykti ir likti dirbti Panevėžyje – ne.
Miestas, garsėjęs teatrais – J.Miltinio, teatras “Menas”, unikalusis Lėlių vežimo teatras, Muzikinis teatras- šiai dienai pagrindinį orientyrą kreipia į dailę, bet galerijų lankomumas tragikomiškai mažas. Pateikiu lankytojų skaičius:
Dailės galerija Garsas
2016m 13610 43414
2017m 14930 50751
2018m 11593 53159
2019m 9208 75818
Atlikta kultūros įstaigų analizė rodo aiškią tendenciją, kad kultūros įstaigos generuoja labai mažai pajamų. Miestas neturi kultūros strategijos.
2019 m. buvo buvo skirta daugiau lėšų kultūros įstaigoms, bet tai buvo lėšos darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.
2021 metų biudžeto projekte kultūrai numatyta mažesnė lėšų suma. Atsižvelgiant į tai, kad vėl bus didinamas darbuotojų darbo užmokestis, darau išvadą , kad kultūrai skiriamos mažesnės lėšos. Ar jos padės atsigauti įstaigoms po pandemijos ? Ne, tik dar labiau gilins kultūrinę ir meninę duobę esamų kultūros įstaigų išsaugojimui bei veiklos gerinimo potencialui.
Sudėtinga įsivaizduoti Panevėžio kultūros įstaigų veiklą ar integraciją į multifunkcinio centro veiklą.
Į SEMC PLANUOJAMA INVESTUOTI DAUGIAU NEI 20 mln. eur.
Kodėl miesto Savivaldybė nenori investuoti papildomai lėšų, kad dabar mieste veikiančios kultūros įstaigos aktyvintų veiklą, taptų patrauklesnės tiek išoriškai, tiek kultūrinio turinio prasme lankytojams ir žiūrovams.
Panevėžio muzikinis teatras merdi, matuojant skiriamų ir uždirbamų lėšų santykį. Miestas turi simfoninio orkestro lygį atitinkantį orkestrą, bet neinvestuoja lėšų instrumentų įsigijimui, kad būtų pilnas simfoninis orkestras. Muzikiniame teatre nėra oro filtravimo, padavimo sistemos, todėl orkestrantai dusta, nes miesto valdžiai svarbesnė dailė, kuri net su atnaujinta, renovuota Dailės galerija nepritraukia lankytojų skaičiaus, kuris bent minimaliai prilygtų teatrų lankomumo rodikliams.
Ar gali teatrai su spektakliais atsidurt SEMC erdvėje? Reikėtų klausti pačių įstaigų. Bet abejotina.
Performatyvus menas nėra kol kas patrauklus mūsų žiūrovams.
Ar savivaldybė pasiryžusi atsisakyti dar kelių kultūros įstaigų, kad pastatytų aukštingumo rodiklius viršijantį monstrą senojoje miesto dalyje, užgožiantį istorinę dominantę?
Vienas didžiausių uždirbamų lėšų procentas buvo iš kino centro Garsas; kitos kultūros ir meno įstaigos gerokai atsilieka su uždirbamų lėšų bei žiūrovų lankomumo rodikliais.
Jūs, miesto valdžios ir kultūros ministerijos atstovai, šiuo kritiniu pandemijos laikotarpiu, kalbate apie grandiozinį multifunkcinį centrą, kai pasaulis su nerimu laukia finansinės krizės, kuri neabejotinai nulems sprendimus atsisakyti dar daugiau kultūros bei negalėjimu užtikrinti kultūrinio ir meninio augimo mūsų įstaigose, kurios JAU YRA miesto veidas. Ar galime ištrinti dalį istorijos vien dėl ambicijų žūtbūt taip įsisavinti europines lėšas?
Išsaugokime mūsų kultūrą ir puoselėkime tai, ką turime, nes krizės akivaizdoje tai bus vienintelis atsvaros taškas, į kurį galėsime remtis kultūriniu ir meniniu lygmeniu, nepaliekant kultūros paraštėse, o suteikiant esamai kultūrai daugiau galimybių veikti kitas svarbias gyvenimo sritis, kaip sakė gerbiamas kultūros ministras Simonas Kairys, tik atėjęs į šią poziciją. Tai dar daugiau aktualu popandeminiu laikotarpiu.
Išsaugoti – tai ne griauti, o puoselėti ir stiprinti esamą!
Indiana Grigienė, TS-LKD frakcijos Panevėžio savivaldybės taryboje seniūnė
