Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos sankryžose bus suvienodinta šviesoforų veikimo tvarka – prieš užsidegant geltonam signalui, žalias pradės mirksėti. Iki šiol vienose sankryžose vairuotojai apie artėjantį signalo pasikeitimą būdavo įspėjami mirksėjimu, kitose – žalias signalas į geltoną persijungdavo iškart. Suvienodinta tvarka siekiama mažinti netikėtumo veiksnį, tačiau draudimo bendrovės BTA žalų praktika atskleidžia ir kitą svarbią aplinkybę – prie šviesoforų pavojingos situacijos kyla ne tik dėl pačių signalų, bet ir dėl to, kaip vairuotojai į juos reaguoja.
Artėjant prie reguliuojamos sankryžos, bebaigiantis degti žalias signalas vairuotojams kartais tampa savotiška dilema. Vieni nusprendžia mažinti greitį ir sustoti, kiti dar mėgina suspėti pravažiuoti. Kai vienas vairuotojas spaudžia stabdį, o kitas – akceleratorių, eismo situacija gali baigtis susidūrimu.
„Vairuotojų pranešimuose apie eismo įvykius neretai matome tokių situacijų, kai vienas staigiai stabdo, o kitas bando suspėti pravažiuoti sankryžą. Problema ta, kad ne visada galime numatyti, kokį sprendimą priims kitas vairuotojas. Jei jo veiksmai neatitinka mūsų numatymo, kartais sureaguoti jau būna per vėlu, o sprendimą reikia priimti akimirksniu“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Paskutinės sekundės manevrai – skaudžios pasekmės
BTA žalų praktikoje prie šviesoforais reguliuojamų sankryžų pasitaiko skirtingų susidūrimų scenarijų. Vienas dažniausių – kai paskui važiuojantis automobilis nespėja sustoti ir atsitrenkia į priekyje stabdantį. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali turėti netinkamai pasirinktas atstumas tarp transporto priemonių, ypač žiemos laikotarpiu, kai papildomą riziką kelia slidi kelio danga bei oro sąlygoms nepritaikytos ar netinkamos būklės padangos.
Kita rizikinga situacija susidaro tuomet, kai vairuotojas, bandydamas paskutinę akimirką pravažiuoti sankryžą, į ją įvažiuoja jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu atveju jis gali susidurti su kita kryptimi važiuojančia transporto priemone, kurios vairuotojui jau dega leidžiamasis šviesoforo signalas. Susidūrimo riziką dar labiau didina pavojingi manevrai, pavyzdžiui, bandymas aplenkti prieš sankryžą jau stabdančius automobilius.
„Pasitaiko, kad vairuotojai, norėdami suspėti pravažiuoti, mėgina aplenkti kitus per tam neskirtas eismo juostas, o motociklininkai – prasprūsti tarp automobilių. Tokiais atvejais pavojus kyla ne tik pačiam skubančiajam, bet ir aplinkiniams. Be to, ne visos tokios situacijos baigiasi avarijomis – kartais susidūrimo pavyksta išvengti, tačiau netikėti manevrai sukelia nemažai streso ir gali išprovokuoti konfliktus kelyje“, – aiškina A. Žiukelis.
Sunkiasvorėms transporto priemonėms – mažiau erdvės klaidai
Jei lengvojo automobilio vairuotojui sprendimas stabdyti ar važiuoti per sankryžą kartais tampa paskutinės sekundės dilema, sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui ši situacija dar sudėtingesnė.
Dėl didesnės masės sunkvežimiams reikia ilgesnio stabdymo kelio, todėl staigus šviesoforo signalo pasikeitimas gali kelti didesnį pavojų.
„Sunkiasvorės transporto priemonės per akimirką nesustabdysi. Jei vairuotojas tik artėdamas prie sankryžos supranta, kad reikės stabdyti, pasirinkimas gali būti labai nemalonus – arba staigiai stabdyti, arba rizikuoti važiuoti toliau. Tokiose situacijose vairuotojams ypač svarbu turėti galimybę iš anksto įvertinti aplinkybes“, – pažymi A. Žiukelis.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki šiol skirtinga šviesoforų veikimo tvarka galėjo tapti papildomu netikėtumu, ypač nepažįstamais maršrutais važiuojantiems vairuotojams tokie skirtumai galėjo apsunkinti orientavimąsi.
Žalias signalas – ne kvietimas lenktyniauti
Vis dėlto ne visos avarijos prie šviesoforų susijusios su bandymu suspėti pravažiuoti sankryžą. BTA praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai automobiliai susiduria jau užsidegus žaliam signalui, nors eismo srautas dar nė nepajudėjo.
Pavyzdžiui, priekyje esantis automobilis dėl kokios nors priežasties lieka stovėti, o iš paskos važiuojantis vairuotojas pradeda judėti tikėdamasis, kad kartu pajudės ir pirmasis. Tokiais atvejais susidūrimą lemia ne greitis, o dėmesio stoka ir pernelyg didelis pasitikėjimas tuo, kad kiti eismo dalyviai elgsis taip, kaip tikimasi.
„Kartais vairuotojai stebi tik šviesoforą, o ne tai, kas vyksta prieš juos. Prie to gali prisidėti ir dėmesio nukreipimas į telefoną ar kitus pašalinius dalykus. Todėl net ir pradėjus judėti svarbu įsitikinti, kad kelias iš tiesų laisvas“, – sako A. Žiukelis.
Ekspertas primena, kad prie šviesoforo svarbu ne tik laiku pastebėti pasikeitusį signalą, bet ir matyti, kas vyksta aplinkui: „Dėmesį nukreipus į telefoną ar kitus pašalinius dalykus, galima nepastebėti net priešais stovinčio automobilio. Todėl ir mirksintis žalias signalas neturėtų tapti paskata paskutinę akimirką spausti akceleratorių – kur kas svarbiau iš anksto įvertinti situaciją ir nepalikti savo saugumo atsitiktinumui.“
Paprastai
Kaip keisis šviesoforų veikimo tvarka nuo lapkričio 1 d.?
Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos sankryžose bus suvienodinta šviesoforų veikimo tvarka – prieš užsidegant geltonam signalui, žalias pradės mirksėti.
Kodėl prie šviesoforų kyla pavojingos situacijos, be pačių signalų?
Prie šviesoforų pavojingos situacijos kyla ne tik dėl pačių signalų, bet ir dėl to, kaip vairuotojai į juos reaguoja, pavyzdžiui, vieni stabdo, o kiti mėgina pravažiuoti.
Kokie yra dažniausi susidūrimų scenarijai prie šviesoforais reguliuojamų sankryžų?
Vienas dažniausių scenarijų – kai paskui važiuojantis automobilis nespėja sustoti ir atsitrenkia į priekyje stabdantį. Kita rizikinga situacija susidaro, kai vairuotojas, bandydamas paskutinę akimirką pravažiuoti sankryžą, į ją įvažiuoja jau degant draudžiamam signalui.
Kodėl sunkiasvorėms transporto priemonėms šviesoforų signalų pasikeitimas yra sudėtingesnis?
Dėl didesnės masės sunkvežimiams reikia ilgesnio stabdymo kelio, todėl staigus šviesoforo signalo pasikeitimas gali kelti didesnį pavojų ir palikti mažiau erdvės klaidai.
