Ji kartu akcentavo, kad ES plėtros poveikis europiečiams yra neginčytinas – nuo žmogaus teisių ki naujų galimybių jaunimui ir senjorams. Nuo vidaus rinkos iki sanglaudos politikos. „Vienybė nėra vienodumas. Europa nesiekia visų suvienodinti. Mes didžiuojamės savo skirtumais, unikaliomis tradicijomis, kultūra, kalba ir įvairove“ , – pridūrė EP Pirmininkė.
ES plėtros minėjimo iškilmėse pasisakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, didžiausios ES plėtros metu Europos Parlamentui pirmininkavęs Pat Cox ir tuo metu Europos Komisijos pirmininko pareigas ėjęs Romano Prodi.
2004 m. gegužės 1 d. prie ES prisijungusias valstybes ceremonijoje atstovavo tuo metu pareigas ėję prezidentai, premjerai, užsienio reikalų ministrai ar vyriausieji derybininkai. Jie atsakinėjo į 2004 m. gegužės 1 d. gimusių jaunuolių klausimus.
Lietuvą atstovaujantis tuometinis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, paprašytas įvardinti ryškiausią gegužės 1 d. prisiminimą, teigė, kad tai buvo „džiaugsmas, nueito didelio kelio pojūtis ir supratimas, kad reikia žengti toliau“. Jis atkreipė dėmesį į Strasbūro katedroje esančią freską, kurioje vaizduojamas bendras tautų žygis. „Galai, frankai, lenkai joja žirgais, o gale eina Lietuva ir veda Rytus“, – kalbėjo ministras.
Jis pasidžiaugė, kad Europos Sąjunga Lietuvai davė žirgą, kuris leido sugrįžti prie Europos kultūros ir identiteto, kelis kartus padidinti pragyvenimo lygį ir suteikti šansą jaunimui studijuoti užsienyje. „Lietuva ir toliau veda Rytus, tik ne prie kryžiaus, o į demokratiją. Nežinia, kur mes būtume, jei nebūtume įstoję į ES. Matome, kur yra mūsų bičiulė Ukraina“, – apibendrino A. Valionis ir paragino ir toliau remti Ukrainą.
Ceremonija baigta ES himnu, Bethoveno devintąja simfonija „Ode džiaugsmui“.
2004 m. gegužės 1 d. prie ES prisijungė dešimt valstybių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
