Trečiadienį Europos Parlamento (EP) sesijoje vykusioje diskusijoje dėl ES ir Rusijos santykių, Europos saugumo ir Rusijos karinės grėsmės Ukrainai, EP nariai ragino išlaikyti vienybę ir reiškė paramą Ukrainai.
Kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles Michel, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovu Josep Borell europarlamentarai aptarė pastaruosius įvykius, susijusius su Rusijos karine grėsme Ukrainai.
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pakartojo, kad Parlamentas solidarizuojasi su ukrainiečiais, kurie gyvena nuolatinėje Rusijos karinės grėsmės įtampoje. „Tai, ką mes čia matome, taip pat kelia grėsmę taikai Europoje“, – pridūrė ji ir pabrėžė, kad Parlamentas šiandien taip pat balsuos dėl 1,2 mlrd. eurų finansinės paramos paketo Ukrainai. Ji padėkojo Europos Komisijai už „laiku pateiktą pasiūlymą paremti Ukrainos finansinį stabilumą ir atsparumą sudėtingomis aplinkybėmis.“
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel pažymėjo, kad beprecedentis Rusijos karinių pajėgų Ukrainos pasienyje sutelkimas yra aiškus agresijos pavyzdys. Jis kalbėjo, kad ši taktika ne tik kelia grėsmę Ukrainai, bet ir Europos taikai ir stabilumui. EVT pirmininkas akcentavo, kad kartu su tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais ES mėgina sumažinti įtampą, pasitelkdama diplomatiją ir ruošdama galimas sankcijas Rusijai, kurias būtų galima įvesti karinio konflikto atveju. Jis pranešė, kad ES ir Ukraina rengs donorų konferenciją, kuri leis sutelkti papildomą paramą Ukrainos ekonomikai.
„21-ajame amžiuje nebeturėtume kalbėti apie įtakų zonas“, – teigė Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen. Ji vylėsi, kad dar neišsemtos diplomatinės įtampos mažinimo galimybės, ir reaguodama į paskutinius Kremliaus signalus, paragino įtampos mažinimo pažadus paversti veiksmais. „NATO dar negali patvirtinti, kad Rusija atitraukė karines pajėgas nuo Ukrainos“, – kalbėjo ji. U. von der Leyen taip pat įspėjo Rusiją nenaudoti energetikos klausimo kaip ginklo ir pažymėjo, kad Europai būtina diversifikuoti energijos išteklius ir taip sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos. „Europos ateitis yra atsinaujinantys energijos ištekliai“, – apibendrino ji.
ES diplomatijos vadovas Josep Borrell įspėjo, kad įvykiai Ukrainoje nulems žmonijos ateitį. „Jei įsigalės taisyklė „stipriausias teisus“, tai bus didelis žingsnis atgal“, – pažymėjo J. Borrell. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ES ir jos valstybės dirba išvien, siekdamos užkirsti kelią Rusijos agresijai. Jis patikino, kad ES pasirengusi derėtis dėl diplomatinio sprendimo, tačiau, iškilus būtinybei, yra pasiruošusi veikti ir įvesti sankcijas.
Daugelis diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų pabrėžė, kad ši įtampa yra pavojaus signalas Europos Sąjungai, kuri turi toliau plėtoti savo pajėgumus, jog galėtų atlaikyti išorinį spaudimą ir užtikrinti tvirtą atsaką į išorės grėsmes, kartu išlaikydama taiką ir demokratiją. Jie pažymėjo, kad dabartiniai įvykiai sukuria galimybę stiprinti Europos vienybę.
Išreikšdami savo nuolatinę paramą ir susižavėjimą Ukrainos žmonėmis, daugelį metų susiduriančiais su Rusijos agresijos grėsme, daugelis EP narių pakartojo, kad būtina tęsti tiek diplomatinius veiksmus, tiek pasiruošti galimam griežtų sankcijų Rusijai įvedimui. Dalis europarlamentarų siūlė išlaikyti platų sankcijų sąrašą, įskaitant ir sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“.
EP nariai taip pat nurodė, kad Rusijos agresyvumo priežastis yra ne NATO plėtra, o demokratinių vertybių galia ir patrauklumas, gąsdinantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Kremlių. Kita vertus, kai kurie europarlamentarai taip pat kritikavo ES dėl pernelyg dviprasmiško atsako Rusijai, o kiti pabrėžė, kad Europa turi pagrįsti savo žodžius ir imtis veiksmų prieš Rusijos agresiją.
Diskusijoje pasisakė ir EP nariai Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija), Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą), Andrius Kubilius (Europos liaudies partija), Bronis Ropė (Žalieji) ir Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai).
