Pirmadienio vakarą Europos Parlamento (EP) Biudžeto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komitetai patvirtino savo poziciją dėl ES ekonomikos gaivinimo fondo.
Už fondo taisykles ir finansavimą bendrame posėdyje balsavo 73 minėtų EP komitetų nariai, prieš balsavo 11, o susilaikė 15. Už sprendimą šios pozicijos pagrindu toliau derėtis su ES Taryba balsavo 84, prieš 11, susilaikė 4 EP nariai. Derybos galės prasidėti šį sprendimą paskelbus lapkričio 11–13 d. vyksiančioje EP plenarinėje sesijoje.
Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonę ES valstybių investicijoms ir reformoms numatyta skirti 672,5 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų. Šia programa siekiama sumažinti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį ir socialinį poveikį bei sustiprinti ES valstybių ekonomiką. Lietuvai pagal šią programą numatyta 2,4 mlrd. eurų dotacijų.
Europarlamentarai įsitikinę, kad fondo lėšos turėtų būti prieinamos tik teisės viršenybę ir pamatines ES vertybes gerbiančioms valstybėms. ES valstybių investiciniai planai, finansuojami iš šio fondo, turėtų atitikti šešis prioritetus: tai žalioji transformacija, skaitmeninimas, ekonomikos sanglauda ir konkurencingumas, socialinė ir teritorinė sanglauda, institucijų atsakas į krizes bei pasirengimas joms. Europarlamentarų nuomone, valstybių planai taip pat turėtų prisidėti prie ES įgūdžių, jaunimo ir vaikų garantijų iniciatyvų įgyvendinimo, turėti ilgalaikį socialinį ir ekonominį poveikį bei numatyti esmines reformas.
EP nariai siekia, kad bent 40 proc. fondo lėšų būtų skirta kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės užtikrinimui, o bent 20 proc. – skaitmeninei transformacijai. Jų manymu, fondo lėšomis turėtų būti galima finansuoti kovos su pandemija priemones, kurias ES valstybės taikė jau nuo šių metų vasario. Europarlamentarai taip pat siekia, kad finansavimas būtų prieinamas ketverius, o ne trejus metus, kaip numatyta Tarybos pozicijoje, ir kad šalys galėtų prašyti iki 20 proc. išankstinio finansavimo vietoj siūlomų 10 proc.
EP nariai reikalauja, kad už fondo paramos įgyvendinimą atsakinga Europos Komisija dukart per metus teiktų ataskaitą Parlamentui su kiekvienai ES šaliai išmokėtomis sumomis. Savo ruožtu paramos gavėjai turėtų aiškiai paskelbti, kad jų projektai finansuojami pagal „Europos Sąjungos atkūrimo iniciatyvą“.
