Pradžia Mano Europa EP nariai: „Mūsų jėga, kuri gali sutriuškinti bandančią atsigauti blogio imperiją, yra...

EP nariai: „Mūsų jėga, kuri gali sutriuškinti bandančią atsigauti blogio imperiją, yra Vakarų vienybė“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius praėjusios savaitės įvykius iš Strasbūro plenarinės sesijos apžvelgė Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

„Visi suprantame, kad tai – visai kitokia Kovo 11-oji. Mūsų Kovo 11-osios likimo tęsinys dabar vyksta Ukrainoje. Tai, ką mes tada pradėjome, sovietų sąjunga žlugo greitai, bet ne iki galo. Dabar matome, kad tai yra imperijos griūties tęsinys. Dar ne visi įžvelgia pabaigą. Ir iki tos pabaigos dar daug reikės nueiti. Tai dar vienos hidros, išaugusios iš tos imperijos, baisūs, agresyvūs kandžiojimaisi, – sakė EP narė R. Juknevičienė. – Mes gimėme sovietų sąjungoje, kuri tada neatrodė tokia baisi. Putinas savyje akumuliavo Hitlerį ir Staliną viename. Žiūrint į ateitį, laukia klausimas, koks bus Rusijos likimas. Dirbant Europos Parlamente Strasbūre, Briuselyje mums labai svarbu laikyti šitą frontą čia, Vakaruose. Nors daugelis pripažįsta, kad mes: Baltijos valstybės, Lenkija – buvome teisūs, mums nėra smagu. Blogai, kad tiek klaidų padaryta. Buvo neteisingai vertinamas Putinas. Dabar labai svarbu, kad tos klaidos nesikartotų, kad Vakarai suvoktų, jog tai nėra krizė, kaip visada, kad krizių buvo daug, įveiksime ir šitą. Čia mūsų fronto linija: įtikinti visus Europos Sąjungoje, kad dabar mes turime šitą hidrą įveikti iki galo. Mūsų darbo tikslas: kad Putinas žlugtų iki galo. Ką reikia daryti, kad ta „putinizuota“ valstybė tiesiog neišgyventų?“

A.Kubilius visus pasveikino su Kovo 11-tąja ir ypač – signatarę Rasą Juknevičienę.

„Tada atkovojome Nepriklausomybę ir davėme labai stiprų indėlį į tai, kad ta blogio imperija, buvusi sovietų sąjunga, subyrėtų. Lietuvos ir signatarų vaidmuo tame subyrėjime yra ypatingas. Tačiau yra taip, kaip būna pasakose: nugali slibiną, tada dar bando galvos ataugti“, – sakė EP narys A. Kubilius.

„Šiandien Ukrainos nepriklausomybė ir laisvė yra mūsų nepriklausomybė ir laisvė. Ukrainos sienos yra ir mūsų sienos. Šiandien privalome savo laisvę ginti Ukrainoje. Ukraina laimės. Laimės demokratinis pasaulis. Ukraina laimės karo lauke. Vakarai turi laimėti sankcijų, ekonomikos, pagalbos Ukrainai karo lauke. Mes galime ir siekiame: paremti Ukrainą pačiomis įvairiausiomis galimybėmis, kurias suteikia ES rūpinantis pabėgėliais, padedant finansiškai“, – sakė EP narys.

Jis pristatė ateities planus, kad mąstoma apie vadinamąjį „Maršalo planą“ po karo, kaip atstatyti Ukrainą. Bet pabrėžė, kad šiandien labai svarbu yra padaryti viską, kad tas karas baigtųsi kiek galima greičiau. Tam reikia stiprinti Ukrainos gynybinį pajėgumą. Taip pat reikia labai griežtų pačių skausmingiausių sankcijų Rusijai.

ES per pirmąsias savaites buvo labai efektyvi įvedant skausmingas sankcijas Rusija kartu su kitais Vakarų partneriais, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Bet dar yra likę didelių trūkumų. Ir vienas jų – embargas naftai ir dujoms – energetinių resursų importui. Europa, ypač Vokietija, labai daug perka iš Rusijos.

„Ateityje turėsime svarstyti, kaip apsaugoti ar stiprinti Europą mažinant Vokietijos priklausomybes nuo energetikos išteklių iš Rusijos. Europos Parlamente rinkome parašus dėl embargo dujoms ir naftai įgyvendinimo nedelsiant. Per dvi dienas pasirašė šimtas Parlamento narių, – sakė A. Kubilius. – Labai svarbu embargą naftai įvesti iš karto, nes už ją sumokame Rusijai žymiai daugiau nei už dujas. Ypač prasidėjus karui visame pasaulyje sparčiai išaugo energetinių resursų kainos. Ir dabar kiekvieną dieną ES už energetinius resursus: naftą ir dujas Putinui moka 600 mln. Eur. Tai 200 naujų rusiškų tankų. Mes sumokame už tuos tankus. Tą reikia sustabdyti. Tai gali būti Rusijos ekonomikai labai skausminga“.

Parlamentaras priminė, kad dabar jau įvestos sankcijos Rusijos centriniam bankui, SWIFT sankcijos daliai kitų bankų. Įvedus embargą, būtų labai nesunku įvesti visa apimančias SWIFT sankcijas visiems bankams. Tai suduos didžiulį smūgį Rusijos ekonomikai. Vakarų sankcijos, kurios dabar įvestos Rusijos ekonomikai, yra žymiai skausmingesnės nei buvo įvestos po Krymo okupacijos.

„Labai svarbu įtvirtinti aiškią nuostatą: jos turi likti ir galioti tol, kol paskutinis Rusijos kareivis paliks Ukrainos teritoriją. Turi palikti ne tik dabar okupuotus miestus, bet ir tuos, kuriuos okupavo nuo 2014 metų: Donecką, Luhanską ir visą Krymą“, – sakė A. Kubilius.

Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola pažadėjo iniciatyvą su parašais dėl embargo rusiškoms naftai ir dujoms pateikti Versalyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Pasak R. Juknevičienės, svarbus klausimas – dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ar būsimos jos narystės Europos Sąjungoje.

„Ukraina jau krauju pasirašė pareiškimą stoti į Europos Sąjungą. Yra nuomonių, kad EVT turi svarstyti šį Ukrainos pareiškimą. Bet mes girdime, kad Vokietija ir Nyderlandai priešinasi. Nyderlandai mosuoja prieš keletą metų įvykusiu referendumu, kai žmonės pasakė, kad jie prieštarauja Ukrainos narystei ES. Vokietija turi savo abejonių. Šalis sudaužyta, jokių kriterijų dabar nėra tai narystei, nei kandidato statusui. Pagal kokius principus galima jai suteikti kandidatės statusą? Ar galima pritaikyti skubią procedūrą, jei tokia yra?“, – Ukrainos tapimo ES nare galimybes aiškinosi R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, yra du aspektai. Vienas – politinis arba geopolitinis. Parodo Europos Sąjunga politinę lyderystę, ar ne. Kitas yra techninis: parametrai, kriterijai, kiek šalis juos atitinka, kiek trūksta, kada galima būtų pasiekti narystės.

„Politinis-geopolitinis reikalas yra paskelbti, kad Ukraina yra kandidatė į ES nares. Tai yra ES politinės išminties, atsakomybės klausimas. Tokią paraišką, kokią prezidentas V. Zelenskis pasirašė prieš kelias dienas, mes pateikėme 1995 metais. Nariais tapome 2004–aisiais. Procesas užtruko devynerius metus. Tačiau Rytų Vokietijos tapimas ES nare užtruko mažiau nei metus. Berlyno siena griuvo 1989 metų lapkričio 9 d., Rytų Vokietija Europos Sąjungos nare tapo 1990 m. spalio 3 d. be jokių kriterijų per susivienijimą su Vakarų Vokietija. Rytų Vokietijoje iš karto pradėjo galioti Vakarų Vokietijos teisė, automatiškai Rytų Vokietija tapo ES dalimi. Rytų Vokietijai šiame procese labai padėjo Vakarų Vokietija. Rytų Vokietija tapo nare ir tik po to integravosi. Mes turėjome integruotis, prisitaikyti prie taisyklių, įrodyti, kad jau mokame gyventi pagal europines taisykles, mus vertindavo. Ir tik tada, kai mes integravomės, gavome narystės pažymėjimą“, – istoriją priminė EP narys.

Jo teigimu, yra kitas kelias, reikalaujantis ES plėtros filosofijos visiško permąstymo. Situacija labai greitai keičiasi. Visi kartojame, kad pasaulis po šito karo bus kitoks. Kitokia bus Ukraina, Rusija bus deputinizuota, pasikeis ir ES, nes taps tikra geopolitine veikėja. Europos geopolitiškumas turi atsispindėti jos atsakomybės už kaimynystę suvokime. Europa turi suprasti, kad kaimynų integracija gali vykti žymiai greičiau.

„Norėčiau, kad mūsų Prezidentas siūlytų naują požiūrį į naują situaciją, – pabrėžė R. Juknevičienė ir pridūrė: – Reikia suprasti, kad ir mes patys esame Europos Sąjunga. Gimsta dar viena svarbi iniciatyva: suburti viso demokratinio pasaulio parlamentarus į vieną tinklą „United For Ukraine“ (U4U). Mums šį kartą pavyks. Po kažkiek metų kas nors vėl neateis ir mums nesakys: „žinote, jūs buvote teisūs, o mes klydome“. Yra galimybė, kad Europa gali gyventi be diktatorių“.

Baigdamas pokalbį A. Kubilius akcentavo: „Turime suprasti, kad mūsų jėga, kuri gali sutriuškinti tą bandančią atsigauti blogio imperiją, yra Vakarų vienybė. Tą vienybę reikia ne tik žodžiais kviesti, raginti, bet ją reikia kurti“.

Exit mobile version