Džiaugiuosi, kad Lietuvos teismai dirba objektyviai.
Apmaudu, kad apskritai prokuratūra pradėjo šią bylą. 2011m. Europos vyrų krepšinio čempionatas(toliau čempionatas) buvo suplanuotas Lietuvos valstybiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo jį surengti ir tam tikslui už 500mln.Lt. didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo pastatytos čempionatui reikalingos arenos. Už daugiau kaip 100 mln. Lt. Panevėžyje 2008 metais buvo pastatyta Cido arena. O Europos krepšinio federacija FIBA, po 2009 metų čempionato Lenkijoje, pakėlė reikalavimą dėl krepšininkų apgyvendinimo. Atsirado reikalavimas sportininkus apgyvendinti ne žemesnės kaip 4 žvaigždučių kokybės viešbučiuose. Panevėžyje tokio lygio tinkamo dydžio viešbučio nebuvo. FIBA ir vyriausybė išsirinko viešbutį Romantic. Apie tai vyriausybė Panevėžio savivaldybei nurodė savo protokolu ir pati finansavo maždaug puse viešbučio rekonstrukcijos išlaidų.
Savivaldybė, tarybos sprendimu, sudarė ilgalaikę sutartį su Lietuvos Krepšinio Federacija(LKF), kad nuo 2010 iki 2014 metų pabaigos LKF organizuos čempionatus Panevėžyje(t.t. ir 2011 metais Europos vyrų krepšinio čempionatą) ir LKF savo lėšomis sutvarkys viešbutį Romantic, o Panevėžio m. savivaldybė už čempionatus ir už tai, kad Panevėžyje žais Lietuvos rinktinė, sumokės 2,5 mln.Lt. LKF. Be to, iki 2014 m. pabaigos, kur tik žais Lietuvos rinktinė, visur bus reklamuojama televizijoje Panevėžio miesto savivaldybė. Per 5 metų laikotarpį Panevėžys buvo reklamuojamas daugiau kaip šimto pasaulio televizijų. Ši sutartis buvo abipusiai įvykdyta. O savivaldybė derybose dėl sutarties su LKF suderėjo mažesnę sumą ir pagal sutartį sumokėjo mažiau, t.y 2,375 mln.Lt. Visus šiuos niuansus savivaldybė sprendė viešai ir plačiai apie tai rašė žiniasklaida. Oficialiai Lietuvos valstybė per mokesčių sistemą dėl šio čempionato uždirbo 2 mln. Lt. O FIBA šį čempionatą pripažino buvus geriausiu iš visų kada nors vykusių. Po 2014 metų pabaigos Panevėžyje nėra žaidusi tarptautinių varžybų jokia Lietuvos krepšinio rinktinė.
Jeigu STT ir prokuratūra šiame klausime įžvelgė teisės aktų pažeidimus, jų pareiga buvo perspėti savivaldybę, Vyriausybę ir LKF dėl galimų teisinių problemų. Organizavimo pradžioje ir eigoje jų neperspėjo, o praėjus 2 metams po čempionato, apkaltino organizatorius korupcija. Vilniaus Apygardos Teisme(VAT) kalbėjo 38 liudytojai: buvęs premjeras A.Kubilius, buvęs LKF prezidentas V.Garastas, buvęs Kauno m. meras A.Kupčinskas, buvęs Vietinio organizacinio komiteto vadovas M.Špokas, milijonines lėšas čempionato reikmėms aukoję verslininkai V.Matijošaitis, Barštys ir Guoga, Panevėžio m. savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai kiti liudytojai ir niekas iš jų manęs neapkaltino.
Vilniaus Apygardos Teismas išteisino visus Krepšinio bylos kaltinamuosius ir pabrėžė, kad už gerą darbą Lietuvai neteisiama. Nes niekas nesiekė bei negavo naudos sau, o žiūrėjo Valstybės įsipareigojimų ir interesų.
Prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį Lietuvos Apeliaciniam Teismui, motyvuodama, kad jei Panevėžyje nebuvo tinkamo viešbučio, tai Panevėžys privalėjo atsisakyti čempionato pogrupio varžybų ir perleist jas Kaunui ar Vilniui.
Akivaizdu, kad byla politizuota, nes 7 metų eigoje byla suaktyvėdavo prieš rinkimus. Teisme liudijęs Mindaugas Špokas paneigė pogrupio varžybų perkėlimo į Kauną ar Vilnių galimybę. O ir Panevėžys pasistatęs Cido areną ir jos nepanaudojęs čempionatui, būtų patyręs moralinių bei materialinių nuostolių. Aš 2010-2011 m. dirbdamas Panevėžio miesto savivaldybės meru, visas savo pareigas atlikau tinkamai ir priešingai negu teigė prokuratūra, nieko nuo tarybos narių bei administracijos, krepšinio čempionato organizavimo klausimu nenuslėpiau. Apie tai jie liudijo patys. Tai pakartotinai patvirtino ir Lietuvos Apeliacinis Teismas. Jis atmetė prokuratūros skundą ir paliko galioti išteisinamąjį Vilniaus Apygardos Teismo nuosprendį.
Dėl tokių prokuratūros ir STT veiksmų nukentėjo mano sveikata ir geras vardas. Pasijutau esąs žlugdomas kaip politikas ir kaip žmogus. Drauge su manimi visą šį absurdą turėjo išgyventi mano šeima ir kiti artimieji.
Šią bylą 2010metais pradėjo tada buvęs Panevėžio STT vadovu Povilas Urbšys, vėliau tapęs politiku. Dar 2013 metų sausį buvęs STT Panevėžio vadovas žiniasklaidai pasigyrė, kad byla pradėta jam vadovaujant.
Toje byloje nekalti žmonės, sąžiningai tarnavę Lietuvai, daugiau kaip 7 metus buvo tąsomi po tardymus ir teismus buvusiuose KGB rūmuose Panevėžyje ir Vilniuje.
Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti Ombudsmeno įstatymą, kad tokias politizuotas bylas užkardytų dar jų pradžioje. O taip pat spec. tarnybų darbuotojams baigus tarnybą, turėtų būti bent 5 metus draudžiama kandidatuoti į politines pareigas.
Visada Jūsų!
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys,
buvęs meras
Vitalijus Satkevičius
