Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai, penktadienį susitikę Rygoje, aptarė visoms trims šalims aktualius susisiekimo klausimus. Daugiausia dėmesio skirta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui ir keleiviniam traukiniui tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. Tikimasi, kad keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos pradės kursuoti jau 2024 metų pradžioje.
M. Skuodis Rygoje susitiko su naujuoju Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu.
„Didžiausią projekto „Rail Baltica“ brandą Lietuvoje šiandien esame pasiekę ruože nuo Kauno link Latvijos sienos. Čia jau vyksta pagrindinės geležinkelio linijos tiesimo darbai, kurie kiekvieną mėnesį intensyvėja. „Rail Baltica“ yra prioritetinis projektas, todėl ypač svarbu operatyviai pereiti iš vieno projekto įgyvendinimo etapo į kitą ir kuo greičiau pradėti pagrindinės linijos tiesimą visose trijose Baltijos šalyse“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Lietuvos susisiekimo ministro teigimu, siekdama kuo greičiau nutiesti atkarpą nuo Kauno iki Rygos, mūsų šalis taip pat planuoja 2028 m. sujungti Lietuvos „Rail Balticos“ liniją su Lenkija ir pradėti keleivių vežimą.
Latvijos transporto ministras K. Briškensas susitikime akcentavo, kad šis projektas – vieningos Baltijos šalių ir Europos susisiekimo magistralės, ekonominės plėtros koridoriaus ir saugumo ramsčio vizija.
„Mes, Baltijos šalys, turime parodyti Europai, kad esame pajėgios įgyvendinti tokio masto projektus. Ir mes tai padarysime dirbdami kartu, siekdami bendrų Baltijos šalių ir Europos interesų“, – sakė K. Briškensas.
Pažymėta, kad tolesnį reikšmingą postūmį „Rail Balticos“ projekto plėtrai Baltijos šalyse suteikia 2023 m. gautos papildomos Europos Sąjungos (ES) investicijos – beveik 1 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – net 394 mln. eurų. Tai didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusios Baltijos šalys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).
„Rail Balticos“ projekto svarba dabar dar labiau išryškėja naujojoje saugumo situacijoje. Turime spartinti geležinkelio tiesimo tempą, atsižvelgdami į pagrindinį tikslą – kuo greičiau pradėti vežti keleivius ir krovinius. Projekto įgyvendinimas taip pat padės mums užsitikrinti maksimalų finansavimą iš dabartinio Europos Sąjungos biudžeto“, – teigė Estijos klimato ministras K. Michalas.
M. Skuodis su Latvijos ir Estijos kolegomis taip pat aptarė Lietuvos iniciatyvą pradėti traukinio maršrutą Vilnius–Ryga–Talinas, dar iki nutiesiant „Rail Balticą“. Keleiviniais traukiniais sujungti Vilnių su Ryga tikimasi jau 2024 metų pradžioje.
„Toks traukinys papildys pernai gruodį atidarytą ir didelio gyventojų susidomėjimo sulaukusį maršrutą nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Šiaurinės Lietuvos savivaldybės rodo didelį susidomėjimą ir norą, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą kursuotų per Šiaulius, taip pat paraleliai vyksta diskusijos dėl traukinių reisų į Daugpilį atnaujinimo. Tikiu, kad su kolegomis visi kartu rasime geriausią sprendimą“, – teigė M. Skuodis.
Lietuva tikisi, kad reikiami Lietuvos ir Latvijos bendrovių susitarimai bus sudaryti artimiausiu metu ir reguliarus keleivinis traukinys Vilnius–Ryga pradės kursuoti 2024 m.
Praėjusių metų pabaigoje pradėtas keleivinio traukinio reisas Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva sulaukė didelio pasisekimo. Bendrovės „LTG Link“ duomenimis, iš viso per 2023 m. šiuo maršrutu keliavo daugiau nei 31 tūkst. keleivių.
Susitikimo metu ministrai taip pat sutarė, kad plėtojamą transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) būtina papildyti papildomomis koridorių jungtimis su Ukraina, taip užtikrinant artimiausią ir efektyviausią transportavimo maršrutą tarp Baltijos šalių uostų ir Ukrainos. Papildomos jungtys yra būtinos siekiant sumažinti transportavimo kaštus ir didinti Baltijos uostų koridoriaus konkurencingumą.
